Tai, kad kai kurie autobusai specialiai kuriami turistiniams turams, nieko nestebina. Tačiau įprastai tai – lengvai modifikuoti paprasti autobusai. Kartais jie neturi stogo, kartais yra kai kurių kitų patobulinimų. Tuo tarpu Citroën Cityrama iš pat pradžių buvo kuriamas kaip akį traukiantis autobusas, skirtas turistams pristatyti Paryžių.
Citroën garsėja kaip automobilių gamintojas, bet kompanijos istorijoje yra ir įdomių sunkiojo transporto pavyzdžių. Pavyzdžiui, sunkvežimis Belphégor turi papildomus mažus langus priekyje. Citroën taip pat kadaise sukūrė sraigtasparnį su keistu varikliu.
Tiesa, reikia pasakyti, kad Citroën Cityrama nebuvo Citroën kūrinys. Šeštojo dešimtmečio viduryje nauja Paryžiaus turizmo bendrovė Cityrama kreipėsi į kėbulų gamintoją Currus, kad šis ant Citroën U55 bazės sukurtų futuristišką autobusą. Vienas iš reikalavimų buvo ryškus dizainas – bendrovė norėjo, kad jos autobusas nebūtų panašus į jokį kitą. Ko prašė, to ir gavo – 1956 metais į Paryžiaus gatves išriedėjo toks Citroën U55 Currus Cityrama.
Albert Lemaître, Citroën Cityrama inžinierius, rimtai pasižiūrėjo į užduotį. Įkvėpimo jis ieškojo Senos upėje, kurioje plaukiojo grakštūs žemi laiveliai. Apatinė Citroën Cityrama iš tikrųjų savo forma primena laivą. Na o viršutinė yra tiesiog dizaino žaidimas, persipynęs su funkcionaliais sprendimais.
Per visą Citroën Cityrama ilgį driekiasi raudona linija, kuri gale baigiasi didele arka, tarsi apglėbiančia abu autobuso aukštus ir kylančia virš jų. Antrasis Cityrama aukštas yra dalinis, daug trumpesnis nei pirmas, tačiau tai tik pabrėžia kėbulo lengvumo įspūdį. Vienas iš pagrindinių reikalavimų buvo matomumas, kuriuo Citroën Cityrama keleiviai galėjo džiaugtis dėl milžiniškų autobuso langų ir stogų. Pats viršutinis stogas, beje, buvo atidaromas. Pačiame Cityrama priekyje yra dekoratyvus ragas – tokius kartais turi upiniai lavai, bet ten jie montuojami gale.
Citroën Cityrama yra maždaug 4,35 metrų aukščio. Jo kėbulas pagamintas iš aliuminio ir organinio stiklo. Patogiame salone tilpo 50 keleivių, o kiekviena sėdynė turėjo ausinių lizdą – 1956 metais tai buvo tikra inovacija, leidusi turistams viena iš 8 kalbų klausytis istorijų apie Prancūzijos sostinę.
Cityrama bendrovė, regis, nesitikėjo, kad autobusas bus toks gražus. Jis taip traukė dėmesį, kad pats savaime tapo turistų traukos objektu. Todėl kompanija užsakė dar kelis, kurie buvo pagaminti iki 1959 metų. Cityrama autobusus galima pastebėti ir keliuose Paryžiuje filmuotose filmuose – pavyzdžiui, 1960-ųjų Zazie Dans Le Métro ir 1965-ųjų Le Corniaud.
Tiesa, tai nereiškia, kad Cityrama neturėjo problemų. Nors kėbulas buvo pagamintas iš lengvų medžiagų, jis vis tiek buvo didelis ir sunkus, todėl gamintojui teko išplėsti įprastą Citroën U55 variklio aušinimo sistemą. Vienas Citroën Cityrama sudegė ir buvo spėliojama, ar gaisro nesukėlė perkaitęs variklis. Aušinimo reikėjo ir keleiviams, nes šiltnamio efektas buvo stiprus net ir atidarius stogą, o oro kondicionieriaus Cityrama neturėjo.
Citroën Cityrama autobusai traukė žvilgsnius ir buvo mylimi turistų, bet jų gamyba buvo nutraukta ir neatnaujinta. Kiti Cityrama kompanijos autobusai buvo daug paprastesnio dizaino. Citroën Cityrama turistus Paryžiuje vežiojo iki 1980-ųjų. Vėliau vienas autobusas buvo parduotas prancūzų cirkui Sabine Rancy, kur jis dirbo kelis metus, kol buvo nurašytas. Iki mūsų dienų išliko tik vienas 1959 metais pagamintas Citroën Cityrama. Ilgus dešimtmečius jis apleistas rūdijo, bet šiuo metu jis yra restauruojamas – per 2024-ųjų Paryžiaus Olimpines žaidynes Cityrama vėl turėtų pasirodyti Prancūzijos gatvėse.
