Vienu metu Eifelio bokštas buvo aukščiausias reklaminis stendas pasaulyje

Eifelio bokštas neabejotinai yra vienas iš žinomiausių Paryžiaus ir, galbūt, visos Prancūzijos simbolių. Jis matomas kone visuose filmuose, kuriuose veiksmas vyksta Paryžiuje. Ir yra vaidinęs įvairiausiose reklamose – nuo vaizdo klipų iki plakatų. Bet ar žinote, kad Eifelio bokštas pats kadaise buvo didelis reklaminis stendas? Tiksliau, didžiausias reklaminis stendas pasaulyje.

Labai giliai į Eifelio bokšto istoriją šiame straipsnyje nesileisime. Eifelio bokštas yra geležinis lengvos architektūros statinys Paryžiuje, sugalvotas 1889-ųjų Pasaulinei parodai. Priešingai nei mano daugelis, Gustaveas Eiffelis šio bokšto neprojektavo. Eifelio bokšto architektas – Stephenas Sauvestre, inžinieriai – Mauriceas Koechlinas ir Émileis Nouguieras. Tiesą sakant, pirminiai eskizai Gustavui Eiffeliui net nepatiko ir jis tik vėliau sutiko nusipirkti dizaino patentą ir imtis šio projekto. Ir rūpinosi juo asmeniškai – 1887 metais, kai buvo pasirašyta bokšto statymo sutartis, Gustaveas Eiffelis joje buvo minimas kaip asmuo, o ne kaip kompanijos atstovas. Tai yra jo bokštas, net jei ne jis jį sugalvojo.

Dabar Eifelio bokštas yra 330 metrų aukščio, tačiau architektūrinis statinio aukštis siekia kuklesnius 300 metrų, o viršutinis aukštas yra 276 metrų aukštyje. Viršūnėje sumontuotos antenos ir, kartu, bokšto aukštis kelis kartus keitėsi. Bet ir neskaitant antenos Eifelio bokštas buvo pirmasis pastatas pasaulio istorijoje kirtęs 200 ir 300 metrų aukščio ribas.

Eifelio bokštas buvo aukščiausias statinys pasaulyje nuo 1889 metų, kai buvo atidarytas, iki 1930-ųjų, kai jį pralenkė Chrysler Building dangoraižis Niujorke. Juokinga, bet nuo 1957-ųjų Eifelio bokštas yra aukštesnis už Chrysler Building (319 m), nes tuomet jo viršūnėje sumontuota didesnė antena. Na, o nuo 1925 iki 1934 metų Eifelio bokštas buvo aukščiausias reklaminis stendas pasaulyje.

Citroën ir Eifelio bokštas

Turbūt esate girdėję, kad Eifelio bokštas turėjo būti tik laikinas statinys. Tai yra tiesa – viena iš centrinio 1889-ųjų Pasaulinės parodos objekto konkurso sąlygų buvo lengvas išmontavimas. Tačiau nereikėtų manyti, kad Eifelio bokštas turėjo būti pašalintas iš karto po parodos uždarymo.

1887 metais Gustaveas Eiffelis ir Prancūzijos vyriausybė pasirašė bokšto statybų sutartį. Valstybė sutiko padengti mažiau nei ketvirtadalį statybų išlaidų – projektui suteikė 1,5 milijonus frankų, kai sąmata siekė 6,5 milijonus. Eiffelis pats turėjo pasirūpinti trūkstamu finansavimu, tačiau mainais sutartis numatė, kad pirmus 20 metų bokšto generuojamos pajamos atiteks jam. Taigi, dar prieš statybas du dalykai apie bokšto ateitį buvo visiškai aiškūs – jis stovės bent iki 1909-ųjų ir vykdys komercinę veiklą. Ne toks jau laikinas.

Atėjus 1909-iesiems Paryžius galėjo išmontuoti bokštą ir jis tuo metu dar nebuvo šaknis įleidęs miesto simbolis, bet 20 amžiaus pradžioje Eifelio bokštas jau buvo naudojamas įvairioms antenoms, todėl buvo paliktas ramybėje. Didžiam Citroën džiaugsmui.

1879 metais Paryžiuje gimė André-Gustaveas Citroënas. Būdamas vaikas jis galėjo stebėti, kaip per porą metų Prancūzijos sostinėje iškyla aukščiausias pasaulio statinys. Manoma, kad tai buvo vienas iš dalykų, įkvėpusį jį tapti inžinieriumi – Citroënas komercializavo krumpliaračius su V formos dantimis ir netrukus įkūrė Citroën automobilių gamintoją. André-Gustaveas Citroënas su laiku tapo ypatingai sėkmingu pramonininku, kuris užsidirbo teisę užklijuoti savo vardą ant Eifelio bokšto.

Citroën pradėjo gaminti automobilius 1919 metais su idėja, kad automobilio reikia kiekvienam. Jei Citroën gamina automobilius visiems, tai visi turi apie tai žinoti – kur kitur reklamuoti markę, jei ne ant aukščiausio pastato pasaulyje? Tai buvo pasiekta 1925 metais – ant trijų Eifelio bokšto šonų nušvito žodis Citroën. Tiesa, pats Gustaveas Eiffelis to jau nematė (mirė 1923 metais).

Tą reklaminį plotą André Citroënui išnuomavo Paryžiaus valdžia. Art Deco stiliaus užrašus įrengė garsus elektros inžinierius, apšvietimo meistras Fernandas Jacopozzi, kuris ir taip buvo atsakingas už Eifelio bokšto apšvietimą. Šviečiantis žodis Citroën nuotraukose kartais atrodo netvarkingai, bet toks šriftas buvo pasirinktas tyčia.

Taip Eifelio bokštas tapo aukščiausiu reklaminiu stendu pasaulyje. Sunku pasakyti, kokia efektyvi buvo ši reklama. Viena vertus, joje nebuvo jokių šūkių – net nepaminėta, kad Citroën yra automobilių gamintojas.

Jei nežinotumėte, kas yra Citroën kompanija, 1926 metais atvykę į Paryžių galbūt pagalvotumėte, kad tai – bokšto ar tos Paryžiaus dalies pavadinimas. Bet žinantiems Citroën markę ši reklama parodė, kad ji yra svarbi ir didelė – bet ko ant Eifelio bokšto tikrai neužrašysi.

Citroën vardu Eifelio bokštas švietė nuo 1925 iki 1934 metų. Ir, turbūt, būtų švietęs toliau, bet 1933 metais Paryžius nusprendė padidinti šio reklaminio ploto kainą – Citroën už šią garbę būtų tekę mokėti net 6 kartus daugiau nei sandorio pradžioje. Kompanija nematė prasmės ir ženklas buvo pašalintas.

André Citroën mirė 1935 metais, bet jo kompanija tebegyvuoja. Eifelio bokštas, nors apie jo likimą buvo diskutuojama ne kartą, irgi išliko ir dabar jo pašalinimas būtų tiesiog neįsivaizduojamas.