Elektromobiliai neabejotinai yra ateities ir, daug kam, dabarties transportas. Ličio jonų baterijos svariai prisidėjo prie elektromobilių tapimo praktiškais, tačiau gamintojai elektriniais automobiliais domėjosi ir anksčiau. Štai 1976-ųjų Volvo Elbil konceptas buvo gana įdomi miesto elektromobilio vizija.

1976-ųjų Volvo Elbil.

Tai, kad elektromobiliai nėra šių laikų išradimas, jūsų neturėtų stebinti. Volkswagen savo pirmąjį elektromobilį bandė dar 1972 metais, o 1919-ųjų Slaby-Beringer yra elektromobilis, kurį galima rasti Audi priešistorėje. Net ir elektriniai sunkvežimiai egzistavo jau 20 amžiaus pradžioje.

1976-ieji buvo laikas, kai Naftos krizė dar nebuvo pamiršta, o sociologai kalbėjo apie urbanizaciją – žmonės visame pasaulyje vis sparčiau kraustėsi į miestus. Automobilių gamintojai vystė naujus mažus automobilius ir daug kas klausė – gal laikas elektromobiliams?

Volvo buvo vienas iš automobilių gamintojų, nusprendęs pabandyti atsakyti į tą klausimą. 1976 metais pristatytas Volvo Elbil (Elbil švediškai – Elektromobilis) – koncepcinis miesto automobilis. Volvo, akivaizdu, visiškai neskyrė dėmesio šios mašinos dizainui. Tai – maža kampuota dėžė su labai trumpa nosimi ir bamperiu, kuris supa visą automobilį, įskaitant abi dureles. Gražiu eksperimentinio Elbil nevadino niekas, bet jis tikrai įdomus.

Volvo Elbil – labai mažas, labai kampuotas ir nelabai gražus elektrinis koncepcinis automobilis.

Visų pirma, nors Elbil ilgis yra vos 2,3 m, jo salone telpa 4 vidutinio sudėjimo žmonės (gale sodinami turintys trumpiausias kojas). Ir tai yra įspūdinga, nes net pirmos kartos Smart Fortwo yra daugiau nei 2,5 metrų ilgio, bet yra dvivietis. Aišku, visi Elbil keleiviai turėjo ir po saugos diržą, kas tais laikais nebuvo standartas. Elbil talpumas yra susijęs su ypatingai plonu kėbulu, bagažinės atsisakymu (už galinės sėdynės telpa nebent tik mažas lagaminėlis) ir kuklia salono apdaila. Be to, Volvo Elbil yra gana aukštas, o ir kompaktiška elektrinė jėgainė padeda taupyti vietą salone. Tiesa, Elbil vis tiek sveria apie toną, nes naudoja sunkias baterijas.

Šalia vairuotojo vietos yra spidometras, bet daugiau dėmesio sulauktų du voltmetrai. Volvo Elbil gali pasiekti 70 km/val. greitį, bet gamintojas teigė, kad realistiškai geriau neviršyti 50 km/val.

Volvo Elbil salonas. Akivaizdu, kad tai – tik prototipas.

Kadangi Volvo Elbil buvo sukurtas laikais prieš ličio jonų baterijas, energiją jis saugo švino rūgšties elementuose. Po 10 valandų įkrovimo Elbil galėtų važiuoti apie dvi valandas. Realistiškai, 100 km su pilnai įkrauta baterija šiam automobiliui būtų pasiekimas.

Į priekį Elbil stumia du gudriai į galinę ašį sumontuoti elektros varikliai.

Elbil varikliai yra tarp mažyčių galinių ratų.

Žinoma, Volvo net nesiruošė gaminti Elbil. Tai buvo tik gana grubiai sukurtas prototipas. Elektromobiliams dar nebuvo laikas, bet dabar gerai prisiminti, kad automobilių gamintojai apie tai galvojo dar prieš pusę amžiaus.

Dabar Volvo Elbil eksponuojamas Volvo Muziejuje Geteborge, bet yra veikiantis.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia