F1 bolidas su stiklu – Vettelis šią idėją bandė 1 ratą

Formulė 1 yra atvirų bolidų lenktynės ir tokios visada buvo. Tačiau nereikia būti inžinieriumi, kad suprastum, jog vairuotojų saugumą būtų galima stipriai pagerinti juos pridengus kokiu nors gaubtu. Ir tokia idėja buvo bandoma 2011-2017 metais.

Nors Formulės 1 bolidai vis dar yra atviri, dabar jie turi saugos lankus. Vadinamieji Halo, F1, F2 ir F3 lenktynėse naudojami nuo 2018 metų, jau spėjo įrodyti savo vertę. Tačiau titaninis saugos lankas vis tiek nėra idealus sprendimas.

Halo išgelbėjo prancūzo Romaino Grosjeano gyvybę, kai jo HAAS bolidas 2020-ųjų Bahreino Grand Prix lenktynių pradžioje dideliu greičiu rėžėsi į plieninius atitvarus ir juos perdūrė kiaurai. 2022-ųjų Didžiosios Britanijos Grand Prix irgi parodė, kad Halo yra gera mintis – dar pačioje pradžioje Zhou Guanyu pilotuojamas Alfa Romeo apsivertė ir kurį laiką slydo aukštyn ratais. Šiurkštų asfaltą tada braukė saugos lankas, o ne lenktynininko šalmas.

Tačiau Halo nėra išsigelbėjimas nuo visko ir Formulės 1 organizacija tai labai gerai žino. Mažesnės nuolaužos ir net žvyras vis dar gali būti pakelti nuo asfalto ir kone kulkos greičiu rėžtis į piloto šalmą. Ir taip jau yra buvę – Ferrari lenktynininkas Felipe Massa 2009-ųjų Vengrijos Grand Prix kvalifikacijoje patyrė sunkią traumą, kai nuo asfalto pakelta 800 gramų spyruoklė rėžėsi į jo šalmą. Tiksliau, pats Massa rėžėsi į pakeltą spyruoklę maždaug 261 km/val. greičiu. Nors lenktynininkas neteko sąmonės ir dar trenkėsi į saugos barjerus (tiesa, jau sulėtėjęs iki 100 km/val.), jam pavyko atsipirkti palyginti lengvai sužeidimais – sulaužytais veido kaulais ir smegenų sukrėtimu. Ir taip – lengvais, nes galėjo būti kur kas blogiau. Šis šiurpus incidentas įvyko mažiau nei savaitė po to, kai F2 pilotas Henry Surteesas žuvo jam į galvą pataikius ratui.

Surteesas galbūt būtų išgelbėtas nuo mirties, jei jo bolidas būtų turėjęs Halo. Tačiau saugos lankas Massa atveju galbūt ir nebūtų padėjęs. Ir reikėtų kalbėti ne tik apie mirtis ar sunkius sužeidimus. Tas pats Grosjeanas patyrė piršto traumą, kai į jį pataikė priešais važiavusio bolido pakeltas akmuo – Halo nuo to neapsaugojo. O būtų gerai nuo to pasisaugoti, nes piršto trauma yra skausmas, kuris blaško piloto dėmesį ir gali sukelti bolido valdymo problemų.

Taigi, kai Formulė 1 bei Tarptautinė Automobilių Federacija (FIA) priėjo išvados, kad F1 pilotų galvas reikėtų apsaugoti, buvo galvojama apie kur kas didesnį skydą nei Halo. 2011 metais F1 jau testavo polikarbonato aptaką (tarsi kabrioleto stiklą) ir pilną gaubtą, primenantį naikintuvo kabiną. Pastarasis išradimas pasirodė puikiai ir galėjo atremti ir labai stiprius smūgius ratais. Visgi, tuomet buvo padaryta išvada, kad toks gaubtas gali apsunkinti piloto evakuaciją po avarijos ar gelbėtojų bandymus ištraukti sąmonę praradusį vairuotoją iš sumaitoto bolido.

2014-ųjų Japonijos Grand Prix įvyko labai skaudi tragedija – Juleso Bianchi pilotuojamas Marussia rėžėsi į kitą bolidą traukusį keltuvą ir po juo palindo. Bianchi patyrė su gyvybe nesuderinamą galvos traumą ir po kelių mėnesių mirė. FIA ir Formulė 1 tvirtai apsisprendė sukurti apsaugą pilotų galvoms ir po kelių bandymų buvo sukurtas titaninis saugos lankas Halo. Pirmosios Halo versijos buvo pakankamai masyvios ir galėjo trikdyti matomumą. Be to, Halo sulaukė daug F1 pilotų priekaištų dar net nepasirodęs trasoje.

Vieni baiminosi, kad tiesiai priešais akis esantis statramstis blokuos matomumą, kiti teigė, kad perdėtas susirūpinimas saugumu kenkia lenktynių dvasiai. Red Bull Advanced Technologies siūlė alternatyvą – permatomą tvirto plastiko gaubtą, kuris buvo bandomas 2016 metais. FIA tuomet išvystė savo prototipą ir jį pavadino Shield (Skydu). 2017 metais, kai jau buvo aišku, kad kitą sezoną F1 pasirodys su kokia nors piloto galvos apsauga, FIA ryžosi išbandyti savo polivinilo chlorido Skydą. Taigi, per pirmąją laisvąją treniruotę prieš 2017-ųjų Didžiosios Britanijos Grand Prix Sebastianas Vettelis į trasą išvažiavo su tokiu papuošimu:

Vettelis taip apsuko lygiai vieną ratą ir parvažiavo atgal į techninio aptarnavimo juostą, kur sprendimas dėl Skydo buvo aiškus ir akivaizdus – į šiukšliadėžę.

Vettelis skundėsi to gaubto iškraipomu vaizdu. Žinoma, jis buvo toks skaidrus, koks tik gali būti – automobilių sporte plastikiniai stiklai nėra naujiena. Tačiau to skydo išlinkimas ir, matyt, Vettelio nepripratimas lenktynininkui kėlė labai nemalonius ir net pavojingus simptomus – jam sukosi galva.

Nors buvo manančių, kad skaidraus plastikinio gaubto bėgas galima išspręsti ir suteikti jam neutralias optines savybes. Red Bull siūlytas aptakas buvo kiek statesnis, pasižymėjo ne tokiu stipriu išlinkimu ir taip stipriai vaizdo nekraipė. Tačiau laiko tolimesniems bandymams jau nebebuvo, o sprendimas dėl Halo jau buvo priimtas. Ir ne šiaip sau – titaninis saugos lankas geriau saugo nuo šokinėjančių atitrūkusių ratų (kurių moderniose lenktynėse net neturėtų būti) ir apsivertimo atveju. Dar 2011 atliktuose bandymuose paaiškėjo, kad tokie stiklai gali būti suskaldyti prie F1 greičių.

Amerikiečių IndyCar yra šiek tiek į F1 automobilius panašių bolidų lenktynės, kuriose naudojama Halo ir organinio stiklo skydo kombinacija – tas stiklas yra paimtas tiesiai nuo Red Bull Advanced lentynos. Toks variantas atrodo idealus – skydas dengia nuo mažesnių nuolaužų, o titaninis lankas apsaugo galvą nuo asfalto ar ratų. Tačiau F1 šis sprendimas netinka – neatitinka griežtesnių saugumo reikalavimų, nes sąmonę praradusį vairuotoją būtų sunkiau ištraukti, ypač jei automobilis būtų apsivertęs.

Galite neabejoti, kad prie šio klausimo F1 dar kada nors sugrįš. Bolidų saugumas gerinamas nuolat, todėl sunku įsivaizduoti, kad kada nors pilotų galvos nebus pridengtos papildomais gaubtais nuo nuolaužų ir žvyro. Tiesą sakant, labai tikėtina, kad ateityje F1 bolidai turės IndyCar lygio hibridinę sistemą – Halo su stiklu – arba naikintuvo gaubtą. Tiesiog prieš tai reikės sugalvoti, kaip pagerinti vairuotojų galimybes iššokti ar būti ištrauktiems iš, tarkim, degančių bolidų.