O galėjo būti kitaip – prieš halo atsiradimą F1 vairuotojai rizikavo netekti galvų

Halo – tai saugumo įrenginys, dabar naudojamas visose Formulėse – F1, F2 ir F3. Tai  – titaninis saugos lankas, juosiantis atvirą vairuotojo kabiną. Kai halo 2018 metais tapo privalomu, ne vienas vairuotojas abejojo šio įrenginio nauda. Kiti pyko dėl tariamai sudarkytos F1 automobilių išvaizdos. Tuo tarpu treti manė, kad tai – nereikalingas daiktas, prieštaraujantis Formulės 1 dvasiai. Tačiau F1 istorijoje buvo labai daug tragedijų, kurių halo būtų padėjęs išvengti.

HAAS lenktynininkas Romainas Grosjeanas 2020-ųjų Bahreino Grand Prix lenktynių pradžioje pateko į labai šiurpią avariją. Dar pirmame rate Grosjeanas staiga metėsi į dešinę, kabino Alpha Tauri bolidą ir dideliu greičiu rėžėsi į plieninius atitvarus. Nors patyręs lenktynininkas bandė stabdyti, klaida jau buvo padaryta ir kiaurai perskrodęs plieninį apsaugos barjerą jo automobilis paskendo liepsnose. Greitos darbuotojų reakcijos ir paties Grosjeano proto aštrumo dėka didesnių traumų pavyko išvengti – lenktynininkas tik šiek tiek apdegė rankas ir kojas.

Matydami, kas liko iš perpus perlūžusio bolido, daug kas susimąstę – kaip Grosjeanas liko gyvas? Ugniai atspari apranga apsaugojo vyrą nuo liepsnų, o ir anglies pluošto monokokas atliko savo darbą. Tačiau didžiausius laurus tenka skirti minėtam saugos lankui, žinomam kaip halo.

Prancūzų lenktynininkas Julesas Bianchi 2014 metų Japonijos Grand Prix pateko į tragišką avariją, po kurios taip ir nepabudo – vos 25 metų sulaukęs vyras mirė 2015 metų liepą. Ta avarija buvo labai neįprasta – šlapioje trasoje Bianchi nesuvaldė savo Marussia bolido ir trenkėsi į kitą bolidą traukiantį krautuvą. Bianchi automobilis palindo po krautuvu ir vyras patyrė sunkias smegenų traumas, po kurių išgyventi tiesiog negalėjo.

F1 automobilio priekyje yra stipri saugos zona – jos dėka lenktynininkai net po didžiuliu greičiu patirtų avarijų greitai iššoka iš savo mašinų. Tačiau jei kliūtis prasideda aukščiau virš žemės, smūgis gali tekti ir vairuotojo šalmui. Nors apie būtinybę apsaugoti lenktynininkų galvas buvo kalbama jau seniai, Bianchi žūtis paskatino Tarptautinę automobilių federaciją (FIA) paversti šias kalbas kūnu. 2016-2017 metais prasidėjo halo bandymai, o nuo 2018-ųjų halo tapo privalomu Formulėje 1, Formulėje 2 ir Formulėje 3.

Kas yra halo?

Halo – tai trijuose taškuose prie automobilio tvirtinamas titaninis saugos lankas supantis vairuotojo galvą. Vienas iš tų taškų yra tiesiai prieš vairuotojo veidą – šis halo elementas ir padėjo Grosjeanui išgyventi, nes jis tarsi pleištas praskyrė atitvarus ir perkėlė juos per vairuotojo šalmą.

Halo yra gaminamas iš lieto titano. Komandos pačios negali gaminti šių detalių – jas gamina tik trys FIA patvirtinti gamintojai. Tai reiškia, kad funkcionaliai skirtingų komandų naudojami halo nesiskiria. Šis saugumo įrenginys sveria apie 9 kilogramus. Svoris, beje, yra labai svarbu, nes konstruktoriai siekia išlaikyti kiek įmanoma žemesnį automobilių svorio centrą.

Kritika halo

Kai tapo aišku, kad halo taps privalomu, šis įrenginys sulaukė labai aršios kritikos. Legendinis Formulės 1 čempionas Niki Lauda teigė, kad halo prieštarauja F1 dvasiai. Kai kurie vairuotojai, tarp jų ir Grosjeanas, teigė, kad halo tik blogina matomumą ir nelaimės atveju apsunkins sužeisto vairuotojo evakuaciją. Pastarasis argumentas, beje, yra iš dalies teisingas. Anksčiau FIA reikalaudavo, kad vairuotojas galėtų išlipti iš automobilio per 5 sekundes. Po halo įvedimo tas laikas pailgintas iki 7 sekundžių. Tuo tarpu daug Formulės 1 fanų manė, kad halo stipriai blogina automobilių išvaizdą.

Pastarasis argumentas prieš halo iš tikrųjų yra labai keistas. Formulės 1 automobiliai yra formuojami vėjo tuneliuose, o ne dizaino namuose – niekam nerūpi, kaip jie atrodo. Visą bolido kėbulą dengia įvairūs aerodinaminiai elementai. Jokio grožio ten nėra ir halo mažai kuo gali tą išvaizdą sugadinti. Juolab, kad už kabinos jau seniai yra didelis aliumininis saugos langas, turintis apsaugoti vairuotoją automobiliui verčiantis.

Kas galėjo įvykti

Grosjeanas nėra vienintelis žmogus, kuris turėtų būti dėkingas halo. 2018-ųjų Belgijos Grand Prix lenktynėse Charlesas Leclercas dar prieš pirmą posūkį išvydo neįprastą vaizdą – virš galvos skrendantį Fernando Alonso McLaren bolidą. Dėl šios avarijos reikėtų kaltinti Renault vairuotoją Nicolasą Hülkenbergą, kuris ir trenkėsi į Alonso, perkeldamas šį per Leclerco Sauber. Avarijos metu Alonso automobilio ratas trenkėsi į Leclerco halo. O galėjo trenktis į galvą. Tais pačiais metais panaši avarija įvyko į Formulėje 2, kur Ispanijoje Nirei Fukuzumi bolidas vos nenusileido ant Tadasuke Makino galvos.

2019 metais F3 lenktynininkas Alexas Peroni Monzos trasoje patyrė labai baisią avariją – nesuvaldytas automobilis vertėsi ir su didele jėga trenkėsi į apsauginius barjerus. Manoma, kad halo tuomet išsaugojo Peroni gyvybę.

O viskas galėjo būti kitaip.

Austrų F1 lenktynininkas Helmuthas Koiniggas žuvo 1974-ųjų JAV Grand Prix. Dešimtame rate Koiniggo Surtees patyrė katastrofišką pakabos gedimą ir bolidas nuskriejo nuo trasos. Jis kaip strėlė perdūrė barjerus ir tarp plieninio atitvaro bei Koiniggo šalmo neliko nieko. Vairuotojo galva buvo tiesiog nutraukta nuo kūno. Kad ir kokia šiurpi buvo ta avarija, lenktynės vyko toliau – jas laimėjo Brabham lenktynininkas Carlosas Reutemannas.

Prancūzų lenktynininkas François Cevertas žuvo 1973-ųjų JAV Grand Prix. Tyrrell lenktynininkas kvalifikacijoje nesuvaldė savo automobilio ir trenkėsi tiesiai į atitvarus. Pleišto formos bolidas pakelė barjerą ir šis sukėlė tokią galvos traumą, po kurios tiesiog neįmanoma išgyventi.

2020-ųjų sezonas Grosjeanui buvo paskutinis Formulėje 1. Gulėdamas ligoninės lovoje jis sakė – „Prieš kelis metus nebuvau už halo, bet dabar manau, kad tai yra geriausias dalykas, kurį atnešėme į Formulę 1. Jei jo nebūtų, šiandien su jumis nekalbėčiau“.

Ir žinoma, reikia stiprinti atitvarus, kad tai nepasikartotų. Tačiau halo saugo ir nuo kitų bolidų ar nuo jų atitrūkusių ratų.