Galingiausias Formulės 1 automobilis važinėjo prieš 33 metus – kodėl iki šiol jo niekas neaplenkė?

Galingiausias Formulės 1 automobilis važinėjo prieš 33 metus – kodėl iki šiol jo niekas neaplenkė?

Tikriausiai manote, kad šiuolaikiniai Formulės 1 bolidai yra patys galingiausi, tiesa? Iš tikrųjų, kaip jau supratote iš antraštės, pats galingiausias visų laikų Formulės 1 bolidas varžėsi dar 1986 metais. Šių dienų F1 automobilius jis lenkė net 400 arklio galių.

2019-ųjų sezono Ferrari SF90 turi 1000-1050 ag variklį. Ir tai – labai geras rodiklis. Štai dabartinis Mercedes AMG F1 W10 EQ Power+ turi 950–1000 ag ir to pakanka, kad Mercedes komanda pirmautų ir atrodytų nenugalima. Tačiau 1986 metais Formulės 1 trasose varžėsi ir 1420 ag išvystantys bolidai.



Benetton B186, kartu su kitais BMW M12/13 variklį naudojusiais bolidais Brabham BT55 bei Arrows A9, yra galingiausi visų laikų Formulės 1 bolidai. Benetton B186 buvo pats sėkmingiausias ir greičiausias iš BMW  variklių naudotojų, todėl apie jį ir pakalbėsime. Iš tikrųjų tie įspūdingi BMW varikliai lėmė, kad šie bolidai visada buvo labai greiti tiesiosiose. 1986 metų sezono greičio rekordas Formulės 1 varžybų metu buvo pasiektas Monzoje, kur Benetton B186 austras Gerhardas Bergeris išvystė 352 km/val. greitį. Už jo greičiausiųjų sąraše liko antrojo Benetton B186 vairuotojas Teo Fabi.

Gerhardas Bergeris lekia savo Benetton B186 Detroite. (Don France, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Benetton B186 iš tikrųjų galėjo vadintis ir kitu vardu bei neturėti to galingo variklio. Benetton kompanija, gerai žinoma kaip aprangos gamintojas, porą sezonų rėmė kitas komandas, o 1985 metais įsigijo britų Formulės 1 konstruktorių Toleman. Benetton turėjo milžiniškus finansinius pajėgumus, o Toleman buvo visai nedidelė komanda, tačiau jokios technologinės revoliucijos komandoje nebuvo vykdomos. Toleman 1986-ųjų sezonui jau ruošė Toleman TG186 automobilį, todėl naujasis investuotojas platformą pervadino į Benetton B186 ir ėmė rūpintis nauju varikliu.

Toleman ketino naudoti Hart 415T variklį, tačiau naujas investuotojas suteikė galimybę įsigyti naują BMW jėgainę. Keturių cilindrų turbokompresorinis BMW M12/13 savo konstrukcija ir konfigūracija buvo šiek tiek panašus į Hart 415T, todėl didelių pakeitimų daryti nereikėjo. Kita vertus, bazę reikėjo sustiprinti, nes BMW M12/13 išvystė maksimalią 1420 ag galią, o Hart 415T – maždaug 800 ag.

Beje, 1420 arklio galių Benetton B186, Brabham BT55 ir Arrows A9 išvystė tik kvalifikacijos metu. Lenktynių metu teko keisti nustatymus ir tuomet variklio galia buvo apribota ties maždaug 912 ag, tačiau net tada tie šeši BMW M12/13 varikliais ginkluoti bolidai buvo patys galingiausi trasoje.

Benetton B186 bandomas 2016 metais – šių automobilių galia buvo pritrenkianti, bet laimėti čempionato jie negalėjo. (Shaz91, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Įdomu ir tai, kad vairuotojų ūgis tuomet Benetton komandai tapo vienu iš didžiausių iššūkių. Teo Fabi ūgis siekė 1,68 m, o Gerhardo Bergerio – 1,83 m. Teko kurti labai skirtingas vairuotojų darbo vietas kiekviename bolide.

Galingieji bolidai debiutavo Brazilijoje, kur jiems sekėsi gana vidutiniškai. Benetton B186 bolidai užėmė 10-ąją ir 6-ąją vietas, tik vienas iš Brabham BT55 bolidų finišavo, užimdamas 8-ą vietą, o štai abu Arrows A9 lenktynių nebaigė. Tiesa, negalėjimas kirsti finišo linijos tuomet buvo daugmaž įprastas dalykas – visi 1986-ųjų sezono vairuotojai neužbaigė bent dviejų varžybų. Teo Fabi nebaigė 12 etapų iš 16, tačiau dviejuose iš jų pelnė pole poziciją. Tuo tarpu Gerhardas Bergeris nebaigė 8 etapų iš 16. Jis savo šlovės valandos sulaukė Meksikoje, kur lenktynes laimėjo. Tai buvo vienintelė Benetton B186 pergalė, tačiau komanda užėmė neblogą 6-ąją vietą konstruktorių įskaitoje.

Tai yra geras įrodymas, kad galia tikrai dar nėra viskas. 1986-ųjų vairuotojų čempionatą laimėjo Alainas Prostas McLaren MP4/2 automobiliu, kurio variklis lenktynių metu išvystė apie 860 ag. Konstruktorių taurę laimėjo Williams, kurio Honda variklis lenktynių metu išvystė nedaug daugiau nei 800 ag.

Benetton B186 dabar stovi BMW muziejuje. (NaBUru38, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Ir taip ateiname prie klausimo, kuris seniai kirba jūsų galvose – kodėl šių laikų bolidai nėra tokie galingi? Pasikeitę reikalavimai, motyvuoti aplinkosaugos, saugumo ir varžybų įdomumo, nustatė griežtus variklių standartus. Tiesa yra ta, kad FIA nenorėjo, jog bolidų galia visą laiką augtų, todėl šis rodiklis buvo ribojamas, taip skatinant kitas inovacijas. Net negalėtume papasakoti, kiek reikalavimų taikoma šiuolaikiniams Formulės 1 varikliams – taisyklės apibrėžia, kokias medžiagas galima naudoti, koks turi būti darbinis tūris, stūmoklių eiga, aušinimo sistema, degalų įpurškimo slėgis ir taip toliau.

Geras Formulės 1 bolidas privalo būti greitas, tačiau tam jis neprivalo būti galingas. Ribojantys reikalavimai varikliams privertė vystyti aerodinamikos elementus, stabdžius, transmisijas, kinetinės energijos rekuperacijos sistemas ir kitas technologijas.



Taip pat skaitykite:

Kaip ir kodėl fizinę formą palaiko Formulės 1 vairuotojai?

Iš ko gaminama Formulės 1 lenktynininkų ir mechanikų apranga?

Įdomus faktas apie Formulės 1 bolidų sėdynes – kiek varžtų jas laiko vietoje?

Kiek pavarų turi Formulės 1 bolidai? Ar tarp jų yra atbulinis bėgis?

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

 

Mėlynasis Stebuklas – kadaise lenktyniniai Mercedes-Benz buvo vežiojami greičiausiu pasaulio autovežiu

Mėlynasis Stebuklas – kadaise lenktyniniai Mercedes-Benz buvo vežiojami greičiausiu pasaulio autovežiu

Automobilių lenktynės kadaise buvo visiškai kitoks sportas nei yra dabar. Į saugumą buvo žiūrima pro pirštus, o ir apie technologijas, kurias turime dabar, kadaise buvo galima tik pasvajoti. Dar praeito amžiaus viduryje lenktyniniai automobiliai į trasas vykdavo paprastuose atviruose traluose, o kai kurie netgi keliaudavo savo jėgomis. Tačiau Mercedes-Benz 1954 metais sukūrė šį tą išskirtinio – greičiausią pasaulio autovežį greičiausiems pasaulio bolidams gabenti.

Sidabrinės Strėlės – taip iki šiol vadinami Mercedes-Benz lenktyniniai bolidai. Mercedes visada buvo viena iš dominuojančių komandų Europos automobilių sporte. Taigi, nieko keisto, kad komanda norėjo, jog jos bolidai į trasas keliautų ir stilingai, ir greitai.



Mercedes-Benz Renntransporter, dažnai vadinamas Mėlynuoju Stebuklu – tai ypatingai greitas lenktyninių automobilių autovežis, sukurtas 1954 metais, kai garsusis vokiečių gamintojas sugrįžo į Grand Prix gretas. Šis ypatingas sunkvežimis buvo sukurtas Mercedes-Benz lenktynių vadybininko Alfredo Neubauerio iniciatyva. Jis nurodė, kad naujas sunkvežimis turi būti labai greitas ir neatsilikti nuo lengvųjų automobilių eismo greitkelyje.

Štai tokiais sunkvežimiais anksčiau vežioti lenktyniniai automobiliai. (Daimler nuotrauka, 1924)

Renntransporter buvo sukurtas ant Mercedes-Benz 300S bazės, kuri pasižymėjo tvirta rėmine konstrukcija. Sunkvežimio dizaineriai ir inžinieriai stengėsi, kad Mėlynasis Stebuklas turėtų žemą, aerodinamišką siluetą, kuris ne tik padėtų pasiekti didelį greitį, bet dar ir prisidėtų prie gražaus lenktyninio automobilio įspūdžio kūrimo. Renntransporter buvo ne tik naudingas įrankis, bet ir įspūdingas reginys.

Mercedes-Benz Renntransporter 1955-aisiais – pažvelkite, kaip atrodė tuometinės transporto priemonės ir suprasite, kuo Mėlynasis Stebuklas buvo toks išskirtinis. (Daimler nuotrauka)

Žinoma, skirtingus komponentus teko skolintis iš kitų Mercedes-Benz kūrinių. Sparnai ir durelės buvo paimtos iš Mercedes-Benz 180, šis modelis tapo ir salono komponentų donoru. Kabina buvo pastumta toli į priekį virš priekinės ašies, kad siluetas būtų kiek įmanoma žemesnis, o 300S rėmas buvo pailgintas ir sustiprintas, kad atlaikytų elektromobilį. Virš priekinės ašies sumontuotas ne koks sunkvežimio, o 6 cilindrų variklis iš 300 SL superautomobilio, išvystantis 189 ag (141 kW). Jis per keturių laipsnių mechaninę transmisiją, taip pat paimtą iš 300 SL, suko galinius Renntransporter ratus.

Mercedes-Benz Rennsportwagen su 300 SLR (W 196 S) . Šio sunkvežimio variklis buvo paimtas iš 300SL. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz Renntransporter be krovinio svėrė maždaug 1,9 t. Sunkvežimio ilgis siekė 6,75 m, plotis – apie 2 metrus. Gale tilpo vienas lenktyninis automobilis, po jam skirta platforma dar buvo vietos ir sunkvežimio atsarginiam ratui, dideliems degalų bakams.

W 196 R Formulės 1 bolidas ant Mėlynojo Stebuklo nugaros – su kroviniu sunkvežimis vis tiek pasiekė 160 km/val. greitį. (Daimler nuotrauka)

Įspūdingasis Mėlynasis Stebuklas iš tikrųjų buvo nepaprastai greitas – maksimalus greitis siekė net 170 km/val. Ir tai nebuvo tik teoriniai paskaičiavimai – Renntransporter iš tikrųjų galėjo skrieti tokiu sunkvežimiams nebūdingu greičiu. Tiesa, tik be krovinio – su automobiliu gale Mėlynasis stebuklas įsibėgėdavo tik iki 160 km/val.

Mercedes-Benz Renntransporter savybės nebuvo teorinės – greitis ir posūkių įveikimas buvo išbandyti gamintojo trasose. (Daimler nuotrauka)

Sustoti Renntransporter padėjo hidraulinių būgninių stabdžių sistema. Tiesa, pagal paskirtį Mercedes-Benz šį unikalų autovežį naudojo neilgai.

Legendinis inžinierius Rudolfas Uhlenhautas prie Mercedes-Benz Renntransporter su W 196 R Grand Prix automobiliu gale. (Daimler nuotrauka)

1955 metais automobilių sporto pasaulį supurtė žiauri tragedija. Po avarijos Mercedes-Benz 300 SLR  išlėkė iš Le Mano trasos, o pasklidusios nuolaužos pražudė 83 žiūrovus, dar 180 buvo sužeisti, kai kurie smarkiai. Katastrofoje taip pat žuvo prancūzų lenktyninkas Pierre’as Bouillinas. Alfredas Neubaueris pasitarė su Mercedes-Benz vadovais ir priėmė vienintelį teisingą sprendimą – pasitraukti iš lenktynių ir automobilių sporto apskritai.

Originalus Mercedes-Benz Rennwagen buvo sunaikintas 1967 metais, bet 1993-aisiais buvo pagaminta tiksli replika. (Daimler nuotrauka)

Taigi, vos metus naudotas Mercedes-Benz Renntransporter staiga liko be darbo. Na, ne visai – iš pradžių sunkvežimis buvo demonstruojamas smalsuoliams, tada naudotas kaip bandymų platforma. 1967 metais Mėlynasis Stebuklas buvo nurašytas į metalo laužą. Taip, perskaitėte teisingai – unikali Mercedes-Benz automobilių sporto ir sunkvežimių istorijos dalis buvo sąmoningai sunaikinta. Tačiau Renntransporter rekonstrukciją galima pamatyti ir šiandien.

Mėlynojo Stebuklo replika turi originalų rėmą variklį, transmisiją ir kai kurias kėbulo dalis, bet stabdžiai jau yra modernūs. (Daimler nuotrauka)

Į automobilių sportą Mercedes-Benz sugrįžo 1989 metais. Komanda tuomet leidosi ir savo identiteto paieškas, kurios neišvengiamai vėl ir vėl atvedė prie prarasto Mėlynojo Stebuklo. Unikaliojo Renntransporter brėžinių nebuvo, tačiau entuziastų pilna Mercedes-Benz Classics komanda 1993 metais ėmėsi atkurti legendinį sunkvežimį. Mercedes parūpino originalų variklį, transmisiją, pavyko surasti tokį patį rėmą.

Atkurtas Renntransporter yra veikiantis ir yra praktiškai identiškas originaliam. (Daimler nuotrauka)

Prireikė net 6000 darbo valandų, bet veikiantis Mercedes-Benz Renntransporter dabar stovi gamintojo muziejuje su 300 SLR gale. Vienintelis akivaizdus atkurto ir originalaus Renntransporter skirtumas yra stabdžiai – naujasis turi diskinius stabdžius.



Taip pat skaitykite:

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius;

Mercedes-Benz EXT-92 dar 1992 metais siūlė daugybę modernių privalumų;

Ford dar 1966 metais sukūrė naikintuvų įkvėptą pikapą jaunimui;

Volkswagen EA489 Basistransporter – retas markės sunkvežimis, apie kurį nesate girdėję;

Tankų transporteris Oshkosh M1070;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Formulės 1 vairuotojas privalo būti labai tvirtas – kaip ir kodėl lenktynininkai dirba sporto salėse? (Video)

Formulės 1 vairuotojas privalo būti labai tvirtas – kaip ir kodėl lenktynininkai dirba sporto salėse? (Video)

Daugelis sporto šakų reikalauja tam tikrų fizinių savybių. Tačiau automobilių sportas yra apgaulingas – dažas gali pamanyti, kad, pavyzdžiui, Formulės 1 lenktynininkai prakaito sporto salėse nelieja. Visgi tiesa yra visiškai kitokia – F1 bolidų vairuotojai yra tikri atletai.

Sėkmė Formulės 1 lenktynėse priklauso nuo daugybės faktorių, įskaitant, žinoma, bolido technines savybes. Labai svarbu, kad jo stabdžiai būtų tvirti ir lengvai reguliuojami, o transmisija veiktų kiek įmanoma efektyviau. Savaime aišku, svarbus ir galingas variklis, sukibimą suteikiančios padangos, aerodinaminiai automobilio komponentai. Tačiau pats svarbiausias vis tiek išlieka vairuotojas ir jis privalo būti pasiruošęs jėgoms, kurios jį veiks lenktynių trasoje.



Formulės 1 vairuotojams reikia didžiulės ištvermės. Jų kūnams tenkančios apkrovos posūkiuose dažnai siekia 3,5 G ir daugiau, o stabdydamas vairuotojas gali pajusti ir 6 G apkrovas. Ir jos nuolat kartojasi – tiesiosios pradžioje tenka bėgėtis, tuomet tenka staigiai stabdyti ir dideliu greičiu lėkti posūkiais, vingiuojančiais tai į vieną, tai į kitą pusę. Naikintuvų, akrobatinių ir lenktyninių orlaivių pilotai patiria dar didesnes apkrovas, tačiau dažniausiai jos trunka ne taip ilgai, o po to jie turi galimybę ir atsipūsti. Formulės 1 lenktynininkai tokias apkrovas turi tverti bent pusantros valandos.

Tačiau kaip tam pasiruošti? Tenka stiprinti kaklo raumenis. Kai kurie pratimai yra specialiai sukurti Formulės 1 vairuotojams. Pavyzdžiui, treniruotės sporto salėje metu lenktynininkas dėvi specialų šalmą su pridėtiniais svarmenimis ir su juo atlieka tam tikrus pratimus. Naudojami ir kiti specialiai kaklo raumenims stiprinti skirti prietaisai. Formulės 1 lenktynininkai vien kaklo raumenimis gali patraukti 40 ir daugiau kilogramų.

Štai kaip treniruojasi Formulės 1 lenktynininkai

Formulės 1 lenktynės apkrauna visą kūną, tačiau kaltos ne tik tos žvėriškos apkrovos, bet ir karštis. Vienų lenktynių metu vairuotojas gali prarasti net 3 kg skysčių, o vidutinis širdies ritmas siekia net 170 dūžių per minutę. Taigi, didinti ištvermę yra labai svarbu. Visi iki vieno Formulės 1 lenktynininkai nuolat bėgioja, plaukioja ir važinėja dviračiais.

Nors Formulės 1 bolidai šiais laikais jau turi vairo stiprintuvus, rankų ir krūtinės raumenys vis tiek privalo būti treniruojami. Pavargusios rankos trasose gali pridaryti klaidų, todėl jas būtina sustiprinti. Beje, lenktynininkai taip pat tobulina ir savo reakcijos laikus bei akių-rankų koordinaciją. Tam pasitelkiami įvairūs pratimai. Pavyzdžiui, svarmens mėtymas ir gaudymas tai viena, tai kita ranka. Naudojamas ir Batak treniruoklis – lenta su keliais mygtukais, kuriuos reikia nuspausti vos tik užsidega juos žyminti šviesa.

Vairuotojų kūnus posūkiuose veikia didžiulės apkrovos. (RedBull Racing nuotrauka)

Įdomu ir tai, kad triūsas sporto salėje dažnai yra skirtas ir ilgo sėdėjimo bolide pasekmėms ištaisyti. Pavyzdžiui, tos patogiosios Formulės 1 bolidų sėdynės nėra visiškai tiesiog – nugara jose visada būna sulenkta. Tam, kad tai nepakenktų laikysenai, tenka treniruoti nugaros ir pečių raumenis. Nuo ilgo sėdėjimo automobilyje trumpėja ir pakinklinės sausgyslės bei vidiniai klubų klubų raumenys todėl vairuotojai privalo kilnoti svorius, treniruoti kojas. Žinoma, stiprūs kojų raumenys praverčia ir pedalams spausti – per vienas lenktynes vairuotojas stabdžių pedalą gali nuspausti iki 1200 kartų.

Kimi Räikkönenas – vyriausias lenktynininkas 2019-ųjų Formulės 1 sezone. (Alberto-g-rovi, Wikimedia(CC BY 3.0)

Formulė 1 yra jaunų ir tvirtų vyrų sportas. Vidutinis 2019-ųjų sezono vairuotojų amžius – šiek tiek mažiau nei 27 metai. Vyriausiam vairuotojui, Kimi Räikkönenui, – 39-eri (spalį sukaks 40), jauniausiam, Lando Norrisui, vos 19 (lapkritį sukaks 20). Su amžiumi lėtėja reakcijos laikas, kūnui sunku atsigauti po lenktynėse patiriamų apkrovų, todėl Räikköneno karjera tikrai kelia įspūdį. Ypač turint omenyje, kad antram vairuotojui pagal amžių dabar tėra 34-eri.



Taip pat skaitykite:

Iš ko gaminama Formulės 1 lenktynininkų ir mechanikų apranga?

Įdomus faktas apie Formulės 1 bolidų sėdynes – kiek varžtų jas laiko vietoje?

Kiek pavarų turi Formulės 1 bolidai? Ar tarp jų yra atbulinis bėgis?

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

11 sekundžių 840 laipsnių karštyje – iš ko pasiūti Formulės 1 lenktynininkų drabužiai?

11 sekundžių 840 laipsnių karštyje – iš ko pasiūti Formulės 1 lenktynininkų drabužiai?

Nuo 1975 metų Formulės 1 taisyklės nurodo, kad lenktynininkai privalo dėvėti ugniai atsparią aprangą. Šis reikalavimas, aišku, sugalvotas ne šiaip sau. Nepaisant visų saugumo technologijų, gaisro tikimybė visada egzistuoja. Iš pradžių F1 vairuotojai dėvėjo astronautų kombinezonus primenančius kostiumus. Jie buvo sunkūs, nepatogūs ir beveik nelaidūs orui. Tačiau dabar naudojama apranga yra lengvai, saugi ir leidžia odai kvėpuoti. Iš tiesų Formulės 1 lenktynininkų kombinezonų savybės skamba kaip ištrauka iš fantastinio filmo.

Lenktynininkų apranga iš tiesų gaminama vos iš kelių skirtingų medžiagų. Batai ir pirštinės turi natūralios odo lopelius. Batų padai yra pagaminti iš labai plonos gumos. O štai komandos rėmėjų reklamos yra tiesiog atspausdinamos ant kombinezono. Anksčiau kiekvienas rėmėjas gaudavo savo antsiuvą, tačiau jų atsisakius pavyko sutaupyti daugiau nei kilogramą svorio. Galiausiai, pagrindinę lenktynininko kostiumo dalį sudaro Nomex medžiaga.



Nomexas – tai liepsnai atspari sintetinė medžiaga, išrasta dar septintojo dešimtmečio pradžioje. Ją sukūrė DuPont kompanija, komerciškai ji prieinama nuo 1967-ųjų. Nomexas sutinkamas ne tik įvairių rūšių automobilių lenktynėse. Ši medžiaga taip pat naudojama ugniagesių, karių, karinių orlaivių pilotų aprangoje, elektronikos prietaisuose, garsiakalbiuose, elektriniuose muzikos instrumentuose. Nomexas yra giminingas Kevlarui, tačiau yra ne toks tvirtas. Nomexo stiprybė – atsparumas karščiui.

Formulės 1 lenktynininkų apranga yra gaminama iš sintetinės Nomex medžiagos. (Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Nomexas yra sintetinis, tačiau skirtingose partijose gali pasitaikyti kokybinių skirtumų, todėl mėginiai yra nuolat testuojami. Laboratorijoje Nomexo skiautės privalo 10 sekundžių atlaikyti 3-4 šimtų laipsnių pagal Celsijų temperatūrą. Tik atlikus šiuos testus siuvamos lenktynininkų ir aptarnavimo juostos meistrų aprangos.

Įprastą Formulės 1 standartus atitinkantį kombinezoną sudaro keturi Nomexo sluoksniai. Pasiūtas kombinezonas privalo būti itin kokybiškas – kai temperatūra išorėje pasiekia 6-8 šimtus laipsnių, kostiumo viduje ji net 11 sekundžių negali perkopti 41 laipsnio ribos. Juk minėjome, kad Nomexas yra tarsi iš fantastinio filmo pasiskolinta medžiaga. Apskaičiuota, kad vairuotojas Nomexo kostiume net 11 sekundžių gali išgyventi 840 laipsnių karštyje.

Nomexo aprangą dėvi ir vairuotojai, ir aptarnavimo juostos meistrai. (RedBull Racing nuotrauka)

Formulės 1 lenktynininko kombinezonas turi užtrauktuką. Jis ne tik privalo būti visiškai atsparus liepsnai, bet dar ir negali perduoti karščio lenktynininko odai. Ant kiekvieno peties yra po stiprią rankeną – antpečius primenantys antsiuvai yra skirti vairuotojų gelbėjimui. Jie privalo būti labai tvirti – reikalavimuose nurodyta, kad šios rankenos turi atlaikyti lenktynininko ir jo sėdynės svorį. Įvykus avarijai vairuotojas gali būti ištrauktas iš bolido net neatsegus jo saugos diržų. Galiausiai, net siūlės privalo būti visiškai atsparios liepsnoms.

Vairuotojo pirštinės taip pat yra pagamintos iš kelių Nomexo sluoksnių, tačiau delno pusėje yra ir šiek tiek odos. Ji padeda geriau apčiuopti vairą bei mygtukus. Po kombinezonais vairuotojai dėvi apatinį nedegių rūbų sluoksnį.

Lenktynių metu Formulės 1 bolido vairuotojas gali prarasti net 3 kg skysčių. (Daimler nuotrauka)

Visi šie sluoksniai privalo būti laidūs orai, nes kitaip lenktynininkas peršlaptų. Lenktynių metu vairuotojas gali prarasti tris kilogramus skysčių, todėl svarbu, kad prakaitas garuotų ir lenktynininkas jaustųsi patogiai.



Taip pat skaitykite:

Įdomus faktas apie Formulės 1 bolidų sėdynes – kiek varžtų jas laiko vietoje?

1971 metais varžėsi ir Formulės 1 komandų vadovai;

Kiek pavarų turi Formulės 1 bolidai? Ar tarp jų yra atbulinis bėgis?

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Šis tas, ko tikriausiai nežinojote apie Formulės 1 bolidų sėdynes – jas išimti lengviau nei galite pamanyti

Šis tas, ko tikriausiai nežinojote apie Formulės 1 bolidų sėdynes – jas išimti lengviau nei galite pamanyti

Formulės 1 vairuotojai, kaip tikriausiai žinote, sėdi specialiai jiems skirtose sėdynėse. Jos tobulai atitinka jų kūno linijas, nevaržo judesių ir suteikia atramas posūkiuose. Kartu šios sėdynės yra ir saugumo įrangos dalis – jos yra nedegios ir jau pačios savaime apsaugo nuo kai kurių traumų. Tačiau tai žino praktiškai visi bent kiek dėmesio skyrę automobilių sportui, bet yra kelios Formulės 1 bolidų įdomybės, kurių tikriausiai nežinojote.

Formulė 1 yra vienas populiariausių automobilių sporto čempionatų. Atviri bolidai pasižymi itin aukštomis technologijomis – vienos leidžia lėkti milžinišku greičiu, kitos – saugo vairuotojų sveikatą bei gyvybę. Net žiežirbos, kurios kartais pasipila iš po greitai lekiančio bolido, turi savas priežastis, susijusias su saugumu. O ką jau kalbėti apie sėdynes.



Formulės 1 vairuotojai savo boliduose užima pusiau gulimą padėtį. Tokia neįprasta sėdėsena turi kelis privalumus. Visų pirma, ji leidžia išlaikyti žemesnį bolido profilį. Antra, tokia padėtis padeda vairuotojui lengviau ištverti didžiules apkrovas. Patys lenktynininkai teigia, kad tokia padėtis taip pat yra labai patogi ir prie jos lengva priprasti. Žinoma, padeda ir tai, kad sėdynės yra paruošiamos kiekvienam vairuotojui atskirai – jos tobulai atitinka kiekvieno lenktynininko kūno linijas. Sėdynės gaminamos iš anglies pluošto ir nedegių sintetinių audinių.

Formulės 1 taisyklės numato, kad specialūs paminkštinimai turi būti išdėstyti ir aplink piloto galvą. Jie avarijos metu turi sušvelninti smūgį. Tokie paminkštinti lopai yra įrengiami abiejose galvos pusėse bei už jos. Jei atidžiai stebite Formulės 1 varžybas, tikriausiai esate pastebėję, kad papildomi paminkštinimai dengia ir kojas – visa tai yra saugumo įrangos dalis, įtraukta į techninius reikalavimus bolidams.

Bolide Maxas Verstappenas sėdi panašioje padėtyje kaip ir šiame simuliatoriuje. (RedBull nuotrauka)

Bet sugrįžkime prie sėdynių. Į savo vietą vairuotojas įsirango per atviro bolido viršų, o tuomet jo pečius dar uždengia specialus skydas. Vietos čia visai nedaug, o vairuotojo kūną vienoje vietoje išlaiko ir diržai. Po vieną diržą juosia kiekvieną petį, vienas segamas skersai juosmenį, o dar du apglėbia kojas. Tiesa, nors diržų daug, juos nusisegti galima labai greitai – tai būtina tam, kad vairuotojai galėtų lengvai pabėgti iš degančio automobilio. O štai ir įdomus faktas apie sėdynes – bolido sėdynė gali būti pašalinama kartu su vairuotoju neatsegus saugos diržų.

Į bolidą patenkama pro atviros kabinos viršų. Vairuotojams svarbu mokėti greitai išlipti, jei prireiktų gelbėtis nuo ugnies. (RedBull nuotrauka)

Formulės 1 taisyklėse rašoma, kad kiekviena sėdynė privalo būti lengvai pašalinama neardant bolido ir neatsegant vairuotoją juosiančių saugos diržų. Tai yra labai svarbu greitai vairuotojo evakuacijai. Paliekant sužeistą vairuotoją sėdynėje galima išvengti tolesnių stuburo pažeidimų. Taigi, taisyklės nurodo, kad visų bolidų sėdynės privalo būti tvirtinamos vos dviem varžtais, kurie privalo būti lengvai pasiekiami nepatraukiant vairuotojo kūno. Visos komandos privalo naudoti vienodus varžtus – jiems atsukti reikalingus įrankius turi trasose dirbantys gelbėjimo pareigūnai.

Po avarijos bolido sėdynė gali būti išmontuota pašalinus vos du varžtus. (Alberto-g-rovi, Wikimedia(CC BY 3.0)

Tai yra gana įdomus ir svarbus faktas. Ar galite pagalvoti, kad didelė Formulės 1 bolido sėdynė yra tvirtinama vos dviem varžtais? Tačiau ne viskas taip paprasta. Sėdynę savo vietoje laiko ir pats automobilio rėmas. Taigi, tie varžtai ją laiko tik vertikalioje plokštumoje.



Taip pat skaitykite:

1971 metais varžėsi ir Formulės 1 komandų vadovai;

Kiek pavarų turi Formulės 1 bolidai? Ar tarp jų yra atbulinis bėgis?

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.