Formulės 1 bolido vairas – iš ko jis pagamintas, kam tiek mygtukų ir kiek vairų reikia vienam sezonui?

Formulės 1 bolido vairas – iš ko jis pagamintas, kam tiek mygtukų ir kiek vairų reikia vienam sezonui?

Formulės 1 bolidai yra įspūdingos mašinos, į kurias įeina labai daug darbo. Svarbios visos detalės – nuo padangų iki pačių mažiausių aerodinamikos elementų. Bet ar galite įsivaizduoti, kiek darbo reikia vienam vairui sukurti? Pasirodo, per sezoną vienas vairuotojas sudėvi ne vieną vairą, o nuo netyčinių mygtukų paspaudimų saugo kelios gudrybės.

Formulės 1 automobilių vairai gaminami iš anglies ir stiklo pluošto, titano, silikono ir vario. Pastaroji medžiaga, beje, yra susijusi su milžinišku elektronikos kiekiu, kuris yra kiekviename bolide. Skaičiuojama, kad 2019-ųjų sezono Formulės 1 vairas turės maždaug 25 mygtukus. Jų skaičius priklauso ir nuo komandos fantazijos. Neskaitant šių mygtukų, už vairo yra ir pavarų perjungimo bei sankabos svirtelės, bet ir tai dar ne viskas.



Centrinėje vairo dalyje yra ekranas, kuriame rodomas bolido greitis, padangų temperatūra, variklio temperatūra, kai kurie nustatymai. Aplink ekraną išdėstyti LED elementai, kurie nurodo, kada geriausia keisti pavarą arba perspėja apie įvairių sistemų gedimus. Pats vairas, aišku, nėra toks, kokį surastume jūsų automobilyje – Formulės 1 vairas net nėra apvalus. Taip yra dėl to, kad lenktynininkai rankas visada laiko tose pačiose vietose. Pilno apskritimo atsisakymas leidžia pagerinti matomumą ir sutaupyti svorio.

Formulės 1 bolidų vairai per kelis dešimtmečius tapo sudėtingais kompiuteriais. (Mercedes-Benz nuotrauka)

Beje, lenktynininkai patys dalyvauja vairo kūrimo procese. Vairas privalo tobulai tikti lenktynininko rankoms. Jie taip pat siūlo savo nuomonę, kaip turėtų būti išdėstyti pagrindiniai mygtukai bei jungikliai. Pakeitimus galima daryti ir sezono metu. Vairai dėvisi, o ir patys lenktynininkai sugalvoja patobulinimų, todėl vairas gali būti keičiamas ir 4 ar 5 kartus.

Tikriausiai visiems įdomu kam skirta ta mygtukų gausybė. Mercedes-AMG Petronas Motorsport komanda atskleidė, kad 5 mygtukai yra skirti stabdžių valdymui. Vairuotojas gali reguliuoti stabdžių balansą – daugiau galios suteikti priekiniams arba galiniams stabdžiams. Dar trys mygtukai yra skirti diferencialui. Na, o tarp likusių – DRS, radijo, pitų greičio limito, stabdymo varikliu nustatymai ir kitos funkcijos. Minėjome ekraną – lenktynininkas pats gali pasirinkti, kas jame bus rodoma.

Štai visa šių metų Mercedes-AMG F1 bolido vairo schema (aukštos rezoliucijos atvaizdą pamatysite paspaudę čia):

Mercedes bolido vairo schema – čia – net 25 mygtukai. (Mercedes-Benz nuotrauka)

Kai tiek daug mygtukų, tikriausiai atrodo, kad būtų lengva paspausti ne tą. Patys įsivaizduokite, kaip posūkyje lekiant didžiuliu greičiu ir dėvint storas pirštines reikia paspausti tinkamą mygtuką – tai iš tiesų yra labai sunku. Netinkamo mygtuko paspaudimas gali kainuoti brangias sekundes ar net baigtis taisyklių pažeidimu, tačiau tai beveik niekada nepasitaiko, nes naudojamos kelios gudrybės.

Visų pirma, aplink mygtukus yra nedidelis plastikinis barjeras, kuris neleidžia pirštui tiesiog nuslysti ant mygtuko. Visi jungikliai yra pakankamai gerai apgalvoti – jų vieta yra tokia, kad dažnai naudojami mygtukai nebūtų supainiojami. Galiausiai, dalis jungtukų yra pasiskolinta iš aviacijos arba bent jau yra paremti tomis pačiomis technologijomis. Tai reiškia, kad mygtukui paspausti reikia nemažai jėgos – vairuotojas visada pajaučia, kad kažką paspaudė. Na, o ir elektroninės sistemos neleidžia kai kurių funkcijų naudoti netinkamu metu.

Naujas Mercedes-AMG Petronas Motorsport komandos Formulės 1 bolido vairas iš arčiau. (Mercedes-Benz nuotrauka)

Formulės 1 bolido vairas galbūt atrodo kaip maža smulkmena, tačiau tai yra labai svarbus komponentas. Būtent per jį lenktynininkas bendrauja su savo mašina. Todėl vairai yra labai brangūs – vienas toks vairas gali kainuoti apie 62 tūkstančius eurų. Mercedes-AMG F1 vairas yra gaminamas net 80 valandų ir šio proceso neįmanoma paskubinti, nes vairų komandai reikia nedaug ir kiekvienas yra unikalus. Technologijos yra tokios sudėtingos, kad dalis jų yra labai kruopščiai slepiama – net ir viešai skelbiamose schemose atskleidžiama tikrai ne viskas.



Taip pat skaitykite:

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio;

Ar įsivaizduojate tai šių dienų Formulėje 1? Anksčiau vairuotojai sustodavo pavežti varžovus;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote;

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

Manote, kad moterims nėra vietos Formulėje 1? Šiose lenktynėse moterys jau yra dalyvavusios

Manote, kad moterims nėra vietos Formulėje 1? Šiose lenktynėse moterys jau yra dalyvavusios

Moterys automobilių sporte sudaro mažumą. Taip yra dėl daugybės priežasčių. Anksčiau lenktyniniams automobiliams valdyti reikėjo nemažai raumenų jėgos, dabar kai kurie lenktynininkai nepalankiai žiūri į moterų dalyvavimą, o ir šia sporto šaka besidominčių moterų nėra tiek daug. Formulės 1 trasose už bolido vairo ir šiemet neišvysime moters. Tačiau Formulės 1 istorijoje lenktynininkių tikrai yra.

Sporte yra įprasta, kad moterys ir vyrai varžosi atskirai. Tačiau nėra tokių taisyklių, kurios neleistų moterims dalyvauto Formulės 1 čempionate. Juk pačios lenktynės nėra vadinamos „Vyrų Formulė 1“. Tiesa, yra manančių, kad reikėtų atskiro atvirų bolidų čempionato moterims, tačiau straipsnis ne apie tai.



Italė Maria Teresa de Filippis yra absoliuti automobilių sporto legenda. Lenktyninkės karjerą Filippis pradėjo būdama 22-ejų. Jaunąją Filippis tuomet labiausiai erzino jos broliai, kurie jai nuolat sakė, kad ji bus per lėta ir neprilygs vyrams. Tačiau savo pirmąsias lenktynes Filippis laimėjo važiuodama ne pačiu greičiausiu Fiat 500. Vėliau ji ne kartą užėmė labai aukštas vietas lenktynėse visoje Italijoje. Galiausiai Maserati pastebėjo merginos potencialą ir pakvietė ją vairuoti gamyklinius lenktyninius automobilius.

Maserati 1957 metais užbaigė paskutinį savo Formulės 1 sezoną, tačiau 250F bolidai vis dar buvo pakankamai greiti, todėl lenktynininkai juos noriai pirko. Būtent už tokio automobilio vairo 1958 metais Filippis  debiutavo Formulės 1 kvalifikacijoje Monake. Tiesa, nesėkmingai – neįveikusi kvalifikacinio normatyvo lenktynininkė į pagrindines varžybas nepateko. Tais pačiais metais Belgijoje tokio normatyvo nebuvo ir Filippis  pagaliau dalyvavo pagrindinėse lenktynėse. Tarp finišavusių dalyvių Filippis  buvo paskutinė, tačiau net 9 lenktynininkai finišo linijos nekirto apskritai, todėl tai nebuvo labai blogas rezultatas.

Maserati 250F – tokiu bolidu Formulės 1 lenktynėse debiutavo Maria Teresa de Filippis. (Terry Whalebone, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tačiau Filippis  kovojo ne tik su varžovais. 1958 metais Prancūzijoje jai apskritai nebuvo leista dalyvauti lenktynėse. Tuomet jai buvo pasakyta, kad vienintelis šalmas, kurį gali dėvėti moteris, yra tas, kuris grožio salonuose džiovina plaukus. Vėliau Portugalijoje Filippis  lenktynių nebaigė dėl sugedusio variklio.

1974 metais į Formulę 1 žengė kita italė Lella Lombardi. Ji lenktyniavo net tris sezonus. Geriausias rezultatas – 1975 metais Ispanijoje pasiekta šeštoji vieta. Tuomet Lombardi gavo pusę taško – tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis atvejis, kuomet moteris Formulės 1 lenktynėse iškovojo taškus. 1976 metais prie Lombardi prisidėjo britė Divina Galica – tai buvo pirmas atvejis, kuomet Formulėje 1 tuo pat metu dalyvavo dvi moterys. Tiesa, abi nepajėgė peržengti kvalifikacinio barjero.

Lella Lombardi už March 751 vairo 1975-aisiais. (Martin Lee, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

1980 metais Formulėje 1 sudalyvavo  Desiré Wilson iš Pietų Afrikos Respublikos. Ji taip pat neperžengė kvalifikacijos etapo. Paskutinė moteris, kuri bandė prasibrauti pro F1 kvalifikaciją buvo italė Giovanna Amati, kuriai nepasisekė 1992 metais.

Taigi, bandymų būta, tačiau pagrindinėse lenktynėse sudalyvavo tik dvi moterys ir tik vienai iš jų pavyko pelnyti taškus. Tačiau nemažai moterų kitaip padeda pasiruošti komandoms. Ne viena Formulės 1 komanda samdo vairuotojus-bandytojus, kurie leidžia patobulinti kuriamus bolidus. Tarp šių specialistų tikrai yra ir moterų.

Susie Wolff už Williams FW36 vairo. (Jake Archibald, Wikimedia(CC BY 2.0)

Susie Wolf yra geras pavyzdys. 2012 metais Williams pasamdė Wolf bandyti kuriamus Formulės 1 automobilius. 2014-aisiais Wolf suko ratus ir lenktynių savaitgalio metu – moteris už bolido vairo Formulės 1 renginyje nesėdėjo nuo 1992 m. Wolf demonstravo įspūdingus trasos įveikimo laikus. Pavyzdžiui, 2014-aisiais Vokietijoje treniruotės metu nuo komandos draugo Felipe Massa’os ji atsiliko vos dviem dešimtosiomis sekundės (Wolf ratą įveikė per 01:20.769, Massa – per 01:20.542).  Tuomet laisvosios treniruotės metu jos laikas buvo 15 iš 22 bolidų. Dabar Wolf jau yra užbaigusi lenktynininkės karjerą, tačiau yra Venturi Formula E Team dalininkė ir atstovė.

Ar ateityje moterys dar dalyvaus Formulės 1 lenktynėse? Tikriausiai, kad taip. Tobulėjanti technika ir augantis šios sporto šakos populiarumas kada nors padarys savo. Tiesą sakant, Tatiana Calderón yra nebloga kandidatė tapti pirmąją oficialia Formulės 1 lenktynininke 21-ajame amžiuje. Šiuo metu 26-erių lenktynininkė yra Alfa Romeo komandos bandytoja ir dalyvauja Formulės 2 čempionate.



Taip pat skaitykite:

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio;

Ar įsivaizduojate tai šių dienų Formulėje 1? Anksčiau vairuotojai sustodavo pavežti varžovus;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote;

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

Kodėl šiuo metu bandomi Formulės 1 bolidai yra apkarstyti kažkokiomis metalinėmis grotomis? Kam jos skirtos?

Kodėl šiuo metu bandomi Formulės 1 bolidai yra apkarstyti kažkokiomis metalinėmis grotomis? Kam jos skirtos?

Prieš sezono pradžią visos Formulės 1 komandos bando savo bolidus. Dabar – geras laikas įsitikinti kompiuterinių simuliacijų tikslumu ir galutinai paruošti bolidus sezonui. Svarbios visos detalės, todėl į šiuos bandymus tikrai nežiūrima pro pirštus. Tačiau kodėl trasoje Barselonoje bolidai pasirodė su keistomis metalinėmis grotomis? Kam jos skirtos?

Tokias groteles matėme ant visų Barselonoje bandomų bolidų, nepriklausomai nuo jų gamintojo ir komandos. Tiesa, tai nėra naujiena – lygiai tokius pat įrenginius per bandymus F1 bolidai nešioja jau kelerius metus. Žinoma, tai nėra tik papildomas svoris – šiose grotelėse sumontuotas visas Kielio vamzdelių tinklas.



Kielio vamzdeliai – tai Pitot vamzdelių versija. Abu šie įrenginiai yra skirti oro tėkmės greičiui matuoti. Skirtumas tik tas, kad Kielio vamzdelis yra uždengtas specialiu antgaliu, kuris sumažina jo jautrumą oro judėjimo krypties pokyčiams. Paprastai tariant, tos tvoros, kurias dabar vežiojasi Formulės 1 bolidai padeda išmatuoti aplink juos tekančius oro srautus.

Skirtingose vietose sumontuotos bolidų aerodinamikos tyrimų grotelės prieš 2017-ųjų sezoną. (pedrik, Wikimedia(CC BY 2.0)

Aerodinamika Formulėje 1 yra nepaprastai svarbi. Bolidai yra labai lengvi, tačiau jie privalo turėti maksimalų įmanoma sukibimą su trasos paviršiumi, kad posūkius įveiktų kiek įmanoma greičiau. Taigi, naudojamos įvairios aerodinaminės gudrybės – spoileriai, difuzoriai, aptakai ir kiti komponentai. Bolidas turi būti pakankamai aptakus, kad slystų per orą tarsi žuvis per vandenį, tačiau kartu ir panaudoti tą orą savo naudai. Jau vien pažvelgus į šių dienų Formulės 1 bolidus matyti, kad aerodinamikai skiriama labai daug dėmesio. Viskas prasideda nuo simuliacijų, tačiau vėliau kompiuterių sugeneruotą informaciją tenka tikrinti praktiškai.

Aston Martin Red Bull Racing RB15 prieš 2019-ųjų sezoną. (Dan Istitene, Red Bull nuotrauka).

Taigi, reikalingi būdai išmatuoti oro srautus aplink skirtingus bolido aerodinaminius elementus – tam ir reikalingos tos grotelės ir Kielio jutikliais. Šie įrenginiai leidžia pastebėti, kuriose vietose oro srautas yra per didelis, o kuriose – per mažas, kur srautas pastovus, o kur – darkomas turbulencijos. Šiuos duomenis interpretuoja inžinieriai, kurie vėliau priima sprendimus apie galimus aerodinaminių komponentų pakeitimus.

Aerodinamikos tyrimų grotelės nėra labai sunkios, tačiau tai net nėra labai svarbu, nes jas bolidai nešioja tik bandymų metu ir tai ne visada. Įdomu tai, kad tokios grotelės gali būti tvirtinamos skirtingose bolido vietose. Kartais jas galima pastebėti gale prie spoilerio, kartais – už galinių automobilio ratų, o kartais – ir pačiame priekyje. Viskas priklauso nuo to, kurių aerodinaminių elementų efektyvumą norima išmatuoti.

Daugiau apie bolidų aerodinamikos tyrimų groteles – FORMULA 1 filmuke.



Taip pat skaitykite:

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio;

Ar įsivaizduojate tai šių dienų Formulėje 1? Anksčiau vairuotojai sustodavo pavežti varžovus;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote;

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

Kodėl Formulė 1 taip vadinasi? Ar „formulėmis“ vadinamos lenktynės ar atviri bolidai?

Kodėl Formulė 1 taip vadinasi? Ar „formulėmis“ vadinamos lenktynės ar atviri bolidai?

Fanai jau negali nustygti vietoje, laukdami kitą mėnesį prasidėsiančių Formulės 1 kovų. Formulė 1 – tai ypatingai populiarus atvirų vienviečių bolidų čempionatas, kiekviename sezone pritraukiantis milijonus žiūrovų. Tačiau kodėl jis taip vadinasi? Apie kokią formulę kalbame?

Žodis formulė daugeliui pažįstamas iš tiksliųjų mokslų, kur formulė – tai įvairiais ženklais nurodomas kelias, kaip surasti norimą dydį (matematokoje) arba simboliais užrašytas cheminis junginys. Tačiau lenktynių pasaulyje formulė – tai viena iš kelių atvirų bolidų lenktynių klasių. Formulė 1, žinoma, yra aukščiausioji ir daugiausiai gerbėjų turinti klasė, tačiau egzistuoja galybė kitų formulių.



Štai Formulė E yra palyginti jauna elektrinių bolidų lenktynių klasė. O Formulė 2 – šiek tiek žemesnė, paprastesnė ir pigesnė kategorija už Formulę 1. Egzistuoja ir Formulė 3, ir Formulė 4. Dar yra ir visa eilė specializuotų formulių. Štai Formulė Junior – tai istorinių bolidų lenktynės, o Formulė Nippon – čempionatas, vykstantis išskirtinai tik Japonijoje. Ir tai dar ne viskas – visų formulių net negalime išvardinti šiame trumpame straipsnyje.

Lewiso Hamiltono vairuojamas Mercedes bolidas 2018-ųjų sezone. (emperornie, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Tai kas ta formulė? Viskas labai paprasta – formulė – tai taisyklių ir reikalavimų rinkinys, apibrėžiantis kiekvienos klasės bolidus ir lenktynių organizaciją. Formulės 1 pirmtakas buvo Grand Prix lenktynės. Tai buvo pašėlusios visiškai taisyklėmis nevaržomos lenktynės, kadaise 19 amžiuje prasidėjusios Prancūzijoje. Su laiku Grand Prix vardas tapo tiesiog automobilių lenktynių sinonimu – tuo pačiu pavadinimu lenktynės organizuotos ir JAV, o vėliau – ir kitose šalyse. Po truputį imtos kurti taisyklės, kurios turėjo užtikrinti visiems dalyviams vienodai teisingas ir lygias sąlygas. Tačiau 1928 metais tos taisyklės buvo tiesiog sudraskytos ir išmestos.

Formulės 1 lenktynės 1950 metais – tai buvo pirmasis reguliarus atgimusio čempionato sezonas. (Cees de Boer, Wikimedia)

Tiesa ta, kad gamintojai ir lenktynininkai nenorėjo jokių taisyklių. Jie norėjo bet kokia kaina siekti pergalės, nesirūpindami detalėmis. Tuomet džentelmeniškai buvo sutarta, kad lenktynininkai specialiai nesitrankys vienas į kitą ir stengsis važiuoti saugiai. Tai, žinoma, buvo gana sudėtinga, nes bolidai toli gražu nebuvo tobuli.  Grand Prix lenktynes 1939 metais pertraukė Antrasis pasaulinis karas, tačiau 1947 metais skirtingos organizacijos jau sėdo rašyti Pasaulio Vairuotojų Čempionato taisyklių. Senoji Association Internationale des Automobile Clubs Reconnus buvo pertvarkyta į Fédération Internationale de l’Automobile (Tarptautinę automobilių federaciją), dabar žinomą tiesiog kaip FIA. Nors 1947-1949 metais įvyko kelios pavienės Grand Prix lenktynės, pirmasis tikras Formulės 1 čempionatas įvyko 1950-aisiais.

2019-ųjų Ferrari F1 bolidas – šiais laikais taisyklių yra kur kas daugiau. (Artes Max, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Taigi, tos pirmosios aukščiausios klasės lenktynių taisyklės ir vadinosi Formule 1. Taip pavadintas ir pats čempionatas, o atskiri etapai iki šiol nešioja Grand Prix vardą. Formulė 1, kaip ir daugybė geriausių su automobiliais susijusių dalykų, buvo sugalvota Prancūzijoje čia įsikūrė ir FIA, o ir pirmosios F1 taisyklės taip pat kurtos pagal prancūziškų Grand Prix organizacijų nuostatas. Formule pavadintas taisyklių rinkinys keistai skamba mums, tačiau prancūzų kalboje tai yra tiesiog vaizdingas žodis. Net Lietuvių kalbos žodyne formulė gali būti apibrėžta kaip „trumpas ir tikslus ko nors apibrėžimas.“ Kadaise tai ir buvo trumpas apibrėžimas, kaip turi būti organizuojamos lenktynės ir kokie bolidai gali jose dalyvauti. Dabar tai – ilgi, labai detalūs taisyklių rinkiniai, kurie paliečia viską – nuo mažiausių aerodinaminių elementų, iki saugumo įrangos ir lenktynių organizavimo.

Todėl atsiminkite, kad formulėmis vadinami ne patys bolidai, o lenktynių klasės, pavadintos pagal jas apibrėžiančius taisyklių rinkinius.



Taip pat skaitykite:

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio;

Ar įsivaizduojate tai šių dienų Formulėje 1? Anksčiau vairuotojai sustodavo pavežti varžovus;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote;

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

Naujasis Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet toks sprendimas priimtas ne dėl grožio

Naujasis Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet toks sprendimas priimtas ne dėl grožio

Pasikeitę reikalavimai Formulės 1 bolidams turėtų lenktynėms suteikti daugiau emocijų. Visi tikisi, kad supaprastėję aerodinaminiai komponentai užtikrins didesnį lenkimų skaičių ir, galbūt, didesnę intrigą. Todėl dabar visi įdėmiai apžiūrinėja kiekvieną pristatomą naujojo sezono bolidą. Štai Ferrari bolidas kaip visada yra raudonas, bet šiek tiek kitaip – jis matinis. Ir taip yra ne dėl grožio – matinė spalva pasirinkta norint bolidui suteikti pranašumą trasoje.

Reikalavimai Formulės 1 bolidams keitėsi nežymiai, tačiau tie pokyčiai yra pastebimi. Priekinis sparnas (spliteris) dabar yra platesnis, bet paprastesnis, o spoileris – aukštesnis. Supaprastintos ir priekinių stabdžių aušinimo angos, pasikeitė šoniniai aerodinaminiai komponentai. Visa tai turėtų užtikrinti didesnį lenkimų skaičių ir artimesnę kovą – to pasigenda ne vienas Formulės 1 entuziastas. Tačiau panašu, kad šie reikalavimai aerodinamikai pastūmėjo Ferrari ieškoti kitų sričių saviraiškai. Tai matyti 2019-iesiems paruošto SF90 bolido spalvose.



Naujasis Ferrari bolidas vis dar yra raudonas – tai niekada nesikeis. Tačiau jį dabar puošia daugiau juodos spalvos, o ir raudonos atspalvis bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo šiek tiek tamsesnis. Šiemet Ferrari mini 90 metų sukaktį, todėl buvo tikimasi, kad bolidas bus papuoštas istorinėmis spalvomis, tačiau į retro fantazijas Ferrari nesileido. Tačiau yra vienas didesnis pokytis – bolidas nuo šiol yra matinis.

SF90 bolidas turi daugiau juodos spalvos, bet visas kėbulas nuo šiol yra dengtas matiniais dažais. (Scuderia Ferrari)

Matiniai dažai automobilių pasaulyje yra retas, bet pastebimas svečias. Matiniais dažais kartais dažomi išskirtiniai modeliai, tačiau tokia danga turi trūkumų – ją sunkiau plauti ir prižiūrėti. Kita vertus, tokie automobiliai gatvėje tikrai atkreipia dėmesį jau vien dėl to, kad yra retesni. Tačiau Ferrari matinius dažus SF90 bolidui parinko tik dėl praktinių priežasčių – jie yra šiek tiek lengvesni.

Praeito sezono Ferrari bolidas vis dar buvo blizgus. (Lukas Raich, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Techniškai, visus dažus sudaro mikroskopinės pigmento dalelės, pagrindas, kuriame šios dalelės plūduriuoja, ir blizgumo suteikiantys komponentai. Pašalinus pastaruosius, dažai tampa lengvesni. Aišku, tai – labai primityvus paaiškinimas ir realybėje viskas yra sudėtingiau, bet faktas tas, kad matiniai dažai sveria mažiau. Matinių dažų sluoksnis taip pat gali būti plonesnis, nes padengimas yra lygesnis. Scuderia Ferrari, kaip ir kitos F1 komandos, taip pat stengiasi, kad rėmėjų logotipai būtų lygūs su automobilio paviršiumi – būdami bent šiek tiek iškilūs jie kenktų aerodinamianiam bolido efektyvumui. Taip, F1 inžinieriai turi pagalvoti ir apie tai. Mattia Binotto, Scuderia Ferrari komandos vadovas, viename interviu apie matinių dažų pasirinkimą sakė:

„Priežastys yra ne estetinės, o tik techninės. Pašalinus blizgius komponentus pavyko nuo bolido svorio nukirpti kelis šimtus gramų. Atrodo, nedaug, bet kai artėji prie galimybių ribos net tai yra reikšmingas pokytis“.

2019-ųjų Ferrari F1 bolidas. (Artes Max, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Lygiai tokį patį sprendimą 2016-aisiais priėmė Red-Bull komanda. Galbūt atrodo keista, kad komandos taip stengiasi sutaupyti gramus, tačiau kai viskas yra taip ištobulinta ir taip griežtai reglamentuota taisyklėmis, vietos tobulėjimui nebėra daug ir jos tenka ieškoti išoriniuose bolido sluoksniuose.



Taip pat skaitykite:

Ar įsivaizduojate tai šių dienų Formulėje 1? Anksčiau vairuotojai sustodavo pavežti varžovus;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote;

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.