Ar žinote, kad F1 istorijoje, kuri tęsiasi nuo 1950-ųjų, nėra buvę sezono, kurį sausai laimėjo viena komanda? Tiesa, 1988 metais McLaren buvo labai arti.
Įsivaizduokite, kad turite svajonę sudalyvauti F1 lenktynėse. Ne laimėti, ne tapti čempionu, bet bent jau sudalyvauti, patirti greitį, jaudulį ir visą F1 lenktynes supančią energiją. Bent kartą. 1948 metais gimęs ir Monake užaugęs prancūzas Jeanas-Louisas Schlesseris turėjo tokią svajonę.
Ir jos siekė. Schlesseris visą gyvenimą skyrė automobilių sportui. Jis anksti susikūrė talentingo lenktynininko reputaciją ir 1976-1982 metais varžėsi įvairiose F3 lygio lenktynėse. 1978 metais Schlesseris su garsiuoju Alainu Prostu pasidalino Prancūzijos čempiono titulą. Šalia Formulės 3 lenktynių Schlesseris dalyvavo ir kėbulinių automobilių bei ištvermės lenktynėse, o 1981 metais Le Mane užėmė antrąją vietą. 1982-iais Schlesseris perėjo į Formulę 2, kur didesnės sėkmės nesulaukė, bet 1983 metais pradėjo bandymus įsilieti į Formulę 1.
Nuo 1983 metų Schlesseris dirbo Williams bandytoju. Tai leido jam tobulinti žinias Formulėje 1 ir paliko daug laiko dalyvauti kitokiose lenktynėse. 1983 metais Schlesseris sudalyvavo į čempionatą neįtrauktose lenktynėse ir nesėkmingai bandė kvalifikuotis į Prancūzijos Grand Prix. Schlesseris buvo toje pačioje padėtyje kaip daugybė kitų jaunuolių, kurie norėjo dalyvauti F1, bet nerado galimybių įžengti į karščiausią automobilių sporto lygą. Ir prireikė net 5 metų, kad jis galėtų oficialiai tapti Formulės 1 lenktynininku.
Pertrauktas McLaren triumfo sezonas
Dvyliktos 1988-ųjų Formulės 1 sezono lenktynės vyko Italijoje. Pats sezonas, galima sakyti, vyko į vienus vartus. Visas lenktynes iki Italijos Grand Prix laimėjo McLaren bolidai – keturias lenktynes laimėjo Alainas Prostas, aštuonias – Ayrtonas Senna. McLaren taip užtikrintai dominavo tame sezone, kad komandos viduje tyliai buvo tikimasi, kad pavyks laimėti visas sezono lenktynes. To Formulės 1 istorijoje nėra buvę. Tiesa, porą kartų – pirmajame F1 sezone 1950 metais ir 1952-aisiais – atitinkamai Alfa Romeo ir Ferrari laimėjo visur, išskyrus JAV. Taigi, 1988-ieji buvo tobula galimybė McLaren įsirašyti į istoriją auksinėmis raidėmis.
Williams vairuotojas Nigelis Mansellas negalėjo dalyvauti 1988-ųjų Italijos Grand Prix, nes sirgo vėjaraupiais. Ši liga jį kamavo kurį laiką. Prieš tai vykusiose Belgijos Grand Prix lenktynėse Mansellą pavadavo britas Martinas Brundle (vėliau taps F1 komentuotoju), bet Italijoje šio darbo jis imtis negalėjo. Taigi, Williams kreipėsi į savo vairuotoją-bandytoją Schlesserį, kuris jau 5 metus nebuvo net bandęs varžytis Formulėje 1.
Prieš pat savo 40-ąjį gimtadienį Schlesseris sėdo už Williams bolido vairo Monzos trasoje ir išpildė savo seną svajonę – sėkmingai kvalifikavosi dalyvauti Formulės 1 Grand Prix. Ir taip, kvalifikacijoje Schlesseris nepademonstravo labai gero laiko – užėmė 22-ą vietą iš 30 lenktynininkų, kai kitas Williams bolidas su Riccardo Patrese už vairo kvalifikavosi 10-as. Bet lūkesčiai Schlesserio pasirodymui buvo gana kuklūs.
Kantrybės ir priešininkų gediSchlesseris tose lenktynėse lėtai kopė aukštyn ir pasiekė net 11-ą vietą. Finišas dešimtuke būtų buvęs tikrai nemažas pasiekimas. Tačiau vietoje bent jau nedidelio asmeninio triumfo Schlesserio laukė gėda ir ašaros.
McLaren vairuotojas Ayrtonas Senna, pradėjęs lenktynes iš pirmosios pozicijos, 49-ajame rate, likus vos trims ratams iki finišo, pavijo Schlesserį ir ruošėsi jį apvažiuoti. Nepasimeskite – Senna prieš Schlesserį pirmavo jau beveik dviem ratais. Pats Senna kontroliavo lenktynes, nors Ferrari vairuotojai Gerhardas Bergeris ir Micheleas Alboreto buvo visai netoli.
Schlesseris pasitraukė į posūkio išorę, kad užleistų greitesnį Senną, tačiau ten prarado kontrolę ir išslydo ant žvyro. Ralio patirties turintis Schlesseris stengėsi nesugadinti savo vienintelių F1 lenktynių ir staigiai suko atgal, bet čia jau buvo Senna. Bolidai susidūrė ir McLaren su piktu Senna už vairo ir sulaužyta važiuokle pakibo ant borto.
Tas lenktynes laimėjo Bergeris su Ferrari. Galutinėje įskaitoje Senna buvo klasifikuotas tik 10-oje vietoje – viena eilute aukščiau už savo skriaudėją Schlesserį. Po lenktynių Schlesseris per ašaras atsiprašinėjo, nors ir nemanė, kad susidūrimas buvo jo kaltė – jis tik prarado bolido kontrolę ir Senna nepaliko jam vietos (nepamirškite – Schlesseris tuo metu atsilikinėjo jau dviem ratais).
Likusias 1988-ųjų sezono lenktynes laimėjo McLaren bolidai ir pasaulis grožėjosi, kaip ne visada draugiškai Prostas ir Senna varžosi dėl čempiono titulo. Senna tada tapo čempionu, bet McLaren komandos vadovas Ronas Dennisas net 2013-aisiais Schlesserį pristatė dramatiškai – „tai yra žmogus, kuris sugadino mano gyvenimą ir mūsų tobulą rezultatą 1988 m.“
Schlesseris karjerą tęsė jau kitokiose lenktynėse. Ir dabar yra geriau žinomas kaip Dakaro ralio čempionas, o ne kaip žmogus, sugadinęs tobulą McLaren sezoną.
