Formulė 1 yra atvirų ratų bolidų lenktynės – taip dažnai vadinama ši automobilių sporto serija. Ir tai yra labai tikslus apibūdinimas. F1 bolidai nuo 1950 metų stipriai keitėsi, evoliucionavo, tačiau ratai išliko atviri. Bet buvo ir išimčių.
Formulėje 1 tikrai buvo įdomių bandymų. Pavyzdžiui, ar esate girdėję apie keturiais ratais varomą F1 bolidą? O varomą oru aušinamu varikliu? Kai kurie senieji bolidai dabar atrodo keisti, nors buvo visiškai normalūs – ar žinote, kada Formulėje 1 lenktyniavo paskutinis bolidas su mechanine pavarų dėže?
Žinoma, jau kelis dešimtmečius Formulę 1 daugiausia formuoja aerodinamika. Konstruktoriai ieško būdų, kaip suvaldyti oro srautus, kad bolidas efektyviai judėtų pirmyn ir tuo pačiu būtų gerai prispaustas prie trasos asfalto. Dabar kiekvienas F1 automobilis turi kelis sparnus, aptakus, spliterius ir difuzorius. O kadaise jie atrodė daug paprasčiau.
Laikais, kai supratimas apie aerodinamiką buvo gana paviršutiniškas, F1 bolidai pasižymėjo paprasta cigaro forma. F1 automobilis buvo tik siauras fiuzeliažas su keturiais ratais. Tačiau nebuvo taip, kad inžinieriai nesuprastų oro pasipriešinimo – to fiuzeliažo kompaktiškumas ir buvo bandymų sukurti aptakiausią formą rezultatas.
Mercedes-Benz W196, lenktyniavęs 1954-1955 metas, buvo labai sėkmingas bolidas. Juanas Manuelis Fangio ir Stirlingas Mossas šį automobilį Formulėje 1 atvedė į 9 pergales iš 12 galimų. Du sezonai – dvi čempionų taurės. Tai buvo tiesiog nesustabdoma jėga.
1954 metų Prancūzijos Grand Prix lenktynėse debiutavęs Mercedes-Benz W196 atrodė kitaip nei kiti bolidai – jis turėjo arkose paslėptus ratus. Nors F1 apibrėžiama kaip atvirų ratų automobilių lenktynės, taisyklės tokio dizaino tuomet nedraudė. Mercedes matė, kad toks kėbulas, nors yra vos vos sunkesnis, yra žymiai aptakesnis ir leidžia išvystyti aukštesnį greitį tiesiosiose. W196 iš karto tapo greičiausiu bolidu, kokį Formulė 1 yra mačiusi.
Tas kėbulas, beje, buvo pagamintas iš magnio lydinio. Jis buvo sumontuotas ant aliuminio vamzdžių rėmo. W196 išvengė ratų kuriamos turbulencijos ir tiesiosiose buvo tiesiog nepavejamas. Tiesa, ne tik dėl aptakumo, bet ir dėl labai galingo priekyje montuoto 2,5 litrų 8 cilindrų variklio su mechanine įpurškimo sistema, pasiskolinta iš Antrojo pasaulinio karo laikų Messerschmitt Bf 109E naikintuvo.
Kaip jam sekėsi? W196 laimėjo savo debiutines lenktynes, nors labiau priminė sportinį automobilį nei F1 bolidą. Tiesa, šį kėbulą Mercedes naudojo tik itin greitose trasose, kur aptakumas yra svarbiausia automobilio savybė – posūkių pilnose trasose naudotas kėbulas su atvirais ratais. Dėl to ši W196 versija buvo vadinama Monzos – labai greitos trasos Italijoje – vardu.
W196 Monza laimėjo tris kartus – 1954-ųjų Prancūzijos Grand Prix, 1954-ųjų ir 1955-ųjų Italijos Grand Prix. Ir šios trys lenktynės yra vienintelės visoje Formulės 1 istorijoje, kurias laimėjo bolidas su uždarais ratais. Dar 6 pergales W196 pasiekė dėvėdamas atvirų ratų kėbulą. Tų pergalių tikriausiai būtų buvę daugiau, bet po 1955-ųjų Le mano 24 valandų lenktynių katastrofos Mercedes ilgam pasitraukė iš automobilių sporto.
Taigi, Mercedes-Benz W196 Monza yra vienintelis lenktynes laimėjęs bolidas su pridengtais ratais. Dar šeštajame dešimtmetyje taisyklės buvo patikslintos ir tokie bolidai buvo iš esmės uždrausti.
