Kuo radijo komunikacija Formulėje 1 tokia svarbi? Kas jei radijas neveikia?

Ta pati trasa, tas pats automobilis ir tas pats lenktynininkas, bet inžinierių ir vairuotojų komunikacija Formulėje 1 nenutrūksta. Kodėl ji tokia svarbi? Ir kas nutinka, kai radijo ryšys dėl kokių nors priežasčių nutrūksta?

Iš karto reikia pasakyti, kad radijo ryšiu su lenktynių inžinieriais kalbasi ne tik Formulės 1 dalyviai. Modernios komunikacijos sistemos yra svarbios ir kitų automobilių sporto kategorijų lenktynininkams. Kaip kitaip ištvermės lenktynių dalyviai žinotų, kada laikas keliauti į techninio aptarnavimo juostą keisti vairuotoją? Kaip NASCAR lenktynininkai sužinotų apie už jų įvykusią avariją? Kaip vairuotojams būtų perduodama orų informacija ar lenktynes prižiūrinčių pareigūnų (teisėjų) nurodymai dėl tam tikrų pažeidimų? Radijo komunikacija su komanda yra labai svarbi.

Automobilių sporto genijus ir Lotus kompanijos įkūrėjas Colinas Chapmanas radijo komunikacijos sistemas Formulėje 1 bandė dar aštuntajame dešimtmetyje. Turint omenyje, kad radijo komunikacija buvo išrasta 19 amžiaus pabaigoje ir komercializuota 20 amžiaus pradžioje, šios technologijos atėjimas į Formulę 1 gali atrodyti labai vėlyvas. Tačiau tam buvo priežasčių.

Senos lenktynių trasos buvo labai didelės. Ne ilgos – didelės. Jos vingiavo tarp miškų, todėl stabilus radijo ryšys būtų buvęs įmanomas tik su labai ilgomis antenomis. Greičiausiai net su jomis ryšys būtų buvęs prastas dėl triukšmo ir beprotiško automobilių greičio. Dar didesnė problema buvo tai, kad radijo aparatai buvo dideli ir sunkūs – kur Formulės 1 bolide jam surasti vietos? Galiausiai, ausinių ir mikrofonų technologijos buvo tokios prastos, kad visai šalia variklio sėdintis vairuotojas turėjo mažai šansų išgirsti savo inžinierių ar perrėkti staugiančią automobilio širdį.

Tačiau nuo 1984 metų tai pradėjo keistis – būtent nuo tuomet radijo komunikacija buvo pradėta diegti plačiau. Iš pradžių ji buvo pakankamai prasta ir vairuotojai neturėjo galimybių kalbėti – jie tik klausydavosi komandų, bandydami išgirsti, kada laikas keliauti į techninio aptarnavimo juostą. Tačiau su laiku radijo technologijos gerėjo ir dabar aparatai yra maži, o girdimas balsas – aiškus ir lengvai suprantamas.

Dabar F1 pilotai su savo lenktynių inžinieriais kalbasi praktiškai visą lenktynių laiką. Komunikacija nutrūksta tik tada, kai lenktynininkams reikia susikaupti.

Tai kokią kritinę informaciją lenktynininkams perduoda inžinieriai? Keli pavyzdžiai:

• Strategija – kada reikia paspausti prieš važiuojant į techninio informavimo juostą, kada reikia praleisti komandos draugą, o kada geriau jį išlaikyti DRS zonoje, su kuriuo priešininku geriau nekovoti.
• Techninė informacija. Komandos inžinieriams prieinama techninė informacija apie padangų slėgį, temperatūrą, stabdžių būklę, prastą sukibimą priekyje ar gale. Savaime aišku, lenktynių inžinierius taip pat turi perspėti apie gedimus, sulaužytus aerodinaminius komponentus. Ir kada laikas keliauti keisti padangas.
• Orų pranešimai – artėjantis lietus gali pakoreguoti padangų strategiją. Greitai prasidėsiantis lietus gali paskatinti netausoti padangų – jas vis tiek reikės keisti. Vėliau lenktynėse prognozuojamas lietus gali paskatinti padangas tausoti labiau, kad jų nereikėtų tausoti dukart.
• Informacija apie atstumą iki priešininkų. Galbūt verta labiau paspausti ir neleisti priešininkui priartėti? O gal pakanka laiko degalų taupymui?
• Lenktynių organizatorių ir prižiūrėtojų informacija. Vairuotojui svarbu sužinoti, jei jis peržengia trasos ribas neleistinoje vietoje ir dėl jo fiksuojami laikai yra ištrinami. Taip pat reikia žinoti apie nuobaudas, kylančias vėliavas, kurias kartais sunku pastebėti iš automobilio.
• Pranešimai apie avarijas, pastebimas problemines trasos vietas ar galimas nuolaužas.

Ir tai – tik keli pavyzdžiai. Tiesą sakant, nemažą inžinieriaus žinučių dalį sudaro informacija apie automobilio nustatymus. Komandos analizuoja telemetrijos duomenis, ieškodamos vietų, kur vairuotojas galėtų surasti kelias šimtąsias sekundės dalis. Kompiuterinės simuliacijos padeda surasti nustatymus, kurių pakeitimas padėtų laimėti šiek tiek laiko. Taigi, lenktynių inžinierius savo vairuotojui nuolat praneša, kokius stabdžių balanso, stabdymo varikliu ir kitus nustatymus keisti.

Žinoma, vairuotojas savo inžinieriui taip pat pateikia svarbios informacijos apie:

• Padangų būklę, būtinybę stoti techninio aptarnavimo juostoje.
• Susidūrimus su kitais vairuotojais.
• Prastą sukibimą priekyje ar gale.
• Besikeičiančias oro sąlygas.
• Kliūtis trasoje – kartais tai yra gyvūnai.
• Nederamą kitų pilotų elgesį.

Kimi Räikkönenas savo inžinieriui taip pat pasako ir apie prastą geriamo vandens sistemos veikimą. Ir, žinoma, lenktynininkai ir inžinieriai už finišo linijos apsikeičia sveikinimo žodžiais, pastabomis ar nusiskundimais.

Nėra negendančios technikos ir F1 radijo aparatūra nėra išimtis. Jei informacijos srautas tarp lenktynininko ir jo komandos yra toks svarbus, kas nutinka, kai jis nutrūksta?

Lenktynininkai tam yra ruošiami. Lenktynių planas, įskaitant numatytus sustojimus aptarnavimo juostoje, yra aptariamas dar prieš startą. Pilotas žino, kokiomis aplinkybėmis reikia likti prie plano A, o kada jį reikia pakeisti planu B. Kai kurie kiti duomenys yra pateikiami naudojant tokias informacines lentas:

Žinoma, važiuojant 280-300 km/val. greičiu sunku įžiūrėti, kas parašyta toje lentoje, bet tam treniruojamasi.

Apskritai, radijo komunikacijos praradimas nėra katastrofinis, bet tokie nesklandumai labai apsunkina lenktynes tiek pilotams, tiek lenktynių inžinieriams.