Nelegendinė Družba – į ką žvalgantis buvo sukurtas pirmasis sovietų grandininis pjūklas?

Grandininis pjūklas – grubus, bet efektyvus įrankis, stipriai pagreitinantis medienos paruošimą. Įprastai grandininiai pjūklai naudojami medžiams genėti ir kirsti bei malkoms ruošti, bet jie dažnai sutinkami ir statybose, o kai kurie menininkai jais kuria ir gražias skulptūras. Dabar populiariausi grandininių pjūklų gamintojai yra Stihl ir Husqvarna, o kadaise visa sovietų sąjunga naudojo Družba pjūklus.

Sovietiniai daiktai buvo prastos Vakarų technologijų kopijos? Taip. Ir T-16 traktorius, ir triratis Muravej bei motoroleris Viatka, ir beveik visi automobiliai buvo kur nors nusižiūrėti.

Družba (Дружба – draugystė) – tai nuo 1953 metų gamintas benzininis grandininis pjūklas. Turint omenyje, kad jis keitė rankinius pjūklus, savo laiku tai buvo rimta inovacija. Tačiau, žinoma, pasaulyje grandininiai pjūklai tuo metu jau nebuvo naujiena.

Įdomus faktas – pirmieji grandininiai pjūklai buvo naudojami medicinoje. Vokiečių ortopedas, chirurgas Bernhardas Heine maždaug nuo 1830-ųjų naudojo rankomis sukamą grandininį pjūklą, skirtą kaulams pjauti. Pirmieji patentai grandininiam medienos pjūklui pasirodė tik 1905 metais. Taigi, didelę savo istorijos dalį grandininis pjūklas buvo chirurginis instrumentas.

Daugiausiai prie modernaus grandininio pjūklo prisidėjo kanadietis Jamesas Shandas, kuris 1918 metais sukūrė pirmąjį nešiojamą grandininį pjūklą medienai, amerikietis Josephas Bufordas Coxas, kuris patobulino grandinę, ir vokietis Andreas Stihlas, kurio kompanija ėmė masiškai gaminti ir tobulinti šiuos įrankius.

Andreas Stihlas pirmąjį savo grandininį pjūklą sukūrė 1926 metais – elektrinis 64 kg sveriantis pjūklas buvo kitoks nei Shando kūrinys. Stihl pjūklai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo importuojami į JAV, tačiau tai buvo įrankiai kompanijoms, o ne pavieniams žmonėms. Viskas pasikeitė 1950 metais, kai Stihl pristatė pjūklą BL – pirmąjį benzininį pjūklą pasaulyje, kurį galėjo valdyti vienas žmogus. Šis kompaktiškas, bet pakankamai galingas pjūklas su centrifugine sankaba nebuvo pats patikimiausias įrankis pasaulyje, tačiau tai buvo žingsnis link masinio grandininių pjūklų paplitimo.

O štai čia jau verta persikelti į Zaporižią, kur prasidėjo pjūklo Družba kūrimas. Šis pjūklas buvo kuriamas kone specialiai Sibiro miškams pjauti. Ir, žinoma, jo konstrukcija buvo pagrįsta tuo, ką sovietų inžinieriai įžvelgė Stihl BL, nors tai ir nebuvo pastarojo kopija.

Družba buvo iškilmingai pristatyta 1953 metais, masinė gamyba prasidėjo 1955-aisiais. Šis pjūklas nebuvo skirtas masiniam naudojimui – kaip ir daug ankstyvųjų grandininių pjūklų, Družba buvo skirta pramoniniam miškų kirtimui. Šio pjūklo centre – 94 kubinių centimetrų vieno cilindro dvitaktis variklis, išvystantis 4 AG. Pjovimo juostą buvo galima pasukti – gana didelis pjūklas dirbant nebuvo vartomas. Družba variklis vėliau buvo naudojamas įvairiuose motoblokuose, generatoriuose ir kituose įrankiuose.

Družba nebuvo Stihl kopija – tai leido nors ir labai mažais kiekiais eksportuoti šį pjūklą ir demonstruoti jį įvairiose parodose, net neužsimenant apie tą vokišką įkvėpimo šaltinį. Družba buvo demonstruojama ir Sovietų sąjungos paviljone 1958-ųjų Pasaulinėje parodoje Briuselyje. Teigiama, kad ten šis pjūklas ten buvo įvertintas aukso medaliu – tai patikrinti sunku, tačiau pats sovietų paviljonas tikrai gavo Grand Prix.

Ilgą laiką Družba buvo vienintelis sovietų sąjungoje gaminamas grandininis pjūklas. Tai pasikeitė tik paskutiniame sovietų sąjungos gyvavimo dešimtmetyje, kai buvo sukurta galingesnė pjūklo versija Ural (Урал), pasižymėjusi tvirtesne konstrukcija ir lengvesne priežiūra. 

Svetimos valstybės patriotai dažnai Družba pjūklą ar kitus sovietų išradimus vadina legendiniais. Tai – nuvalkiotas žodis, kurio besieliams, neambicingiems ir neunikaliems daiktams iš praeities klijuoti nereikėtų. Štai kaip atrodė Husqvarna 90 – pirmasis šios markės pjūklas, pasirodęs 1959 metais. Jei vakarietiški pjūklai tuomet būtų buvę prieinami, apie Družbą niekas apskritai neprisimintų.