Kiek mūsų gyvenimuose yra genialių sprendimų, kuriuos priimame kaip paprastą kasdienybės dalį? O juk kažkas turėjo išrasti visus skirtingus komponentus, iš kurių yra pagamintas prietaisas, kurio ekrane skaitote šį straipsnį. Kai kurie žmonės tiesiog pasižymi įžvalga, kuri leidžia kurti tokius įspūdingus išradimus. Štai amerikietis Ralphas Teetoras praeito amžiaus viduryje išrado automobilio greičio palaikymo sistemą, nors pats niekada negalėjo vairuoti.
Ralphas Teetoras gimė 1890 metais Hegerstaune, Indianos valstijoje. 1912 metais jis baigė Pensilvanijos universitetą ir tapo mechanikos inžinieriumi. Teetoras buvo labai talentingas ir smalsus žmogus, turintis ypatingai gerai išvystytą lytėjimą. Dėl to jis tapo dinaminio balansavimo specialistu – jis tyrinėjo ir tobulino judančių mechanizmų detalių balansavimo technologijas, kurios ypač pravertė JAV karo laivams. Vėliau Teetoras grįžo į šeimos verslą.
Vieno fakto apie Teetorą dar nepaminėjome. 1895 metais jis susižeidė peiliu ir vos per metus visiškai prarado regėjimą. Šešerių metų berniukui tai buvo didžiulis smūgis, tačiau padedamas tėvų jis visa galva pasinėrė į mokslus ir suaugęs vengė kalbėti apie savo negalią. Teetoras užaugo verslininkų šeimoje – jis nuolat sukiojosi prie pramoninių mašinų, gaminusių automobilių ir dviračių dalis. Būtent dėl to, kad negalėjo matyti, Teetoras ir išlavino kitus savo pojūčius. Bet, žinoma, vairuoti automobilio, kurio veikimą jis išmanė geriau nei daugelis, Teetoras niekada negalėjo.
Taigi, jaunasis inžinierius Teetoras dažnai keliaudavo kitų žmonių automobiliuose. Jis dažnai važinėjo su savo teisininku, kuris, kaip manė Teetoras, nebuvo geras vairuotojas. Kaskart kalbėdamas teisininkas sulėtindavo greitį, o pabaigęs sakinį vėl pagreitindavo. Tai labai erzino Teetorą, kuris tuomet ir nusprendė sukurti greičio palaikymo sistemą. Ji buvo reikalinga ir dėl to, kad Antrojo pasaulinio karo metu įsigaliojo vos 35 mylių per valandą (56 km/val.) maksimalus leistinas greitis, kurį viršyti buvo tiesiog per paprasta. Pirmąjį išradimo patentą Teetoras gavo 1945 metais, dar vienas patentas išduotas 1950-aisiais.
Teetoro išradimas, iš pradžių gaves Speedostat vardą, nebuvo tokia greičio palaikymo sistema, kokią naudojame dabar. Vairuotojas vis tiek turėjo laikyti greičio pedalą, tačiau pasiekus nustatytą greitį vairuotojo koja susidurdavo su didesniu akceleratoriaus pedalo pasipriešinimu. Kitaip tariant, vairuotojas galėjo atpalaiduoti koją ant greičio pedalo, nesibaimindamas, kad viršys pasirinktą greitį. Speedostat mechanizmas buvo gana sudėtinga elektromagnetų ir elektrinio variklio kombinacija. Teetoras ją tobulino gulėdamas ant važiuojančio automobilio grindų, kad ranka galėtų jausti, kaip keičiasi greičio pedalo minkštumas artėjant prie vairuotojo nustatyto greičio.
Iš tikrųjų, išradėjas net nenorėjo, kad automobilis galėtų važiuoti vairuotojui neliečiant pedalų. Teetorui atrodė, kad vairuotojas užmigs prie vairo, jei jam apskritai nereikės rūpintis akceleratoriumi. Tačiau kai Teetoras ėmė siūlyti savo Speedostat technologiją automobilių gamintojams, šie ėmė prašyti, kad Teetoras įdiegtų ir greičio palaikymo galimybę. Inžinierius nusileido – pasiekęs nustatytą greitį vairuotojas galėjo paleisti pedalus.
1958 metais Chrysler tapo pirmąja kompanija, pradėjusia siūlyti Speedostat savo prabangesniuose automobiliuose. Netrukus prie jos prisidėjo ir General Motors, o tada – ir kiti gamintojai. Greičio palaikymo sistema vangiai plito po automobilių pramonę, tačiau viskas pasikeitė 1973 metais prasidėjus naftos krizei. Teetoro išradimas staiga tapo degalų taupymo įrankiu.
Šiais laikais automobiliai turi ne šiaip greičio palaikymo sistemas (dar vadinamas kruizo kontrole), bet ir išmanius autopilotus. Tiesą sakant, Teetoro mechanizmas buvo naudojamas gal tik dešimtmetį – vėliau jis buvo gerokai patobulintas ir atpigintas. Šiuolaikiniai automobiliai gali ne tik palaikyti pasirinktą greitį, bet ir sulėtinti kai kelyje pasirodo kliūtis, atpažinti ženklus, savarankiškai važiuoti tarp linijų. Jau nekalbant apie tai, kad kai kurie autopilotai dabar yra visai arti tikrų autonominių sistemų – jau netolimoje ateityje galėsite pasakyti savo automobiliui, kur vykstate, ir jis pats jus ten nuveš.
Ralphas Teetoras neleido aklumui trukdyti jo karjerai. Jis tapo Automobilių inžinierių bendruomenės prezidentu, įsteigė premiją jauniems inžinieriams remti ir pats gavo ne vieną apdovanojimą už indėlį į automobilių technologijų vystymą. Teetoras mirė 1982 metais, jam buvo 91-eri.
.jpg){kind=link}
