Jūs daugmaž žinote, kaip veikia lėktuvas. Aplink sparnus judantis oro srautas sukuria skirtingo slėgio zonas, kurios tampa keliamąja jėga. Šie oro srautai susidaro lėktuvui judant pirmyn, tačiau jie gali susidaryti ir tiesiog pučiant vėjui. Tai teoriškai jei pakiltų stiprus vėjas, ar oro uoste priparkuoti lėktuvai galėtų atsiplėšti nuo žemės ir nuskristi? Kokio vėjo reikėtų norint pakelti Boeing 737?
Iš tiesų, tai viskas labai paprasta – lėktuvai kyla jei aplink jų sparnus juda oras. Ir nesvarbu, ar lėktuvas juda per orą, ar vėjas pučia į sparnus. Todėl tikrai taip – pučiant pakankamai stipriam vėjui, lėktuvas gali pakilti ir tiesiai į viršų, bet tai gražu nebus.
Egzistuoja lėktuvų, kurie yra specialiai kuriami itin trumpiems takams. Dar daugiau – organizuojamos ir varžybos, kurių metu patyrę pilotai stengiasi nutūpti ant kiek įmanoma trumpesnio tako ir nuo jo pakilti. Visa tai daroma prieš vėją, nes jo kuriamas oro srautas aplink sparnus padidina keliamąją galią net skrendant nedideliu greičiu žemės atžvilgiu.
Lėktuvai apskritai visada stengiasi kilti ir leistis prieš vėją (apie tai jau esame kalbėję), nes taip net judant mažesniu greičiu pasiekiama pakankama keliamoji jėga. Tačiau norint, kad lėktuvas atsiplėštų nuo žemės tik nuo vėjo, reikalingas, aišku, stiprus vėjas ir labai lengvas lėktuvas.
Ardyti pradėtas lėktuvas be variklių prieš labai stiprų vėją
Lėktuvo kilimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vėją, svorį, atmosferos slėgį, pakilimo tako dangos kokybę ir taip toliau. Tačiau 45,36 tonas sveriantis Boeing 737 kyla prie 250 km/h. Kilimo metu lėktuvo užsparniai būna pilnai išskleisti, taip padidinat bendrą sparnų plotą ir keliamąją jėgą. Kai lėktuvai būna priparkuoti oro uostuose, jų užsparniai būna suskleisti. Aišku, jie taip pat neturi keleivių ir degalų svorio, tačiau vėjas retai pasiekia tokį greitį.
Uraganinis vėjas įprastai siekia 108-200 km/h – tokio stiprumo vėjas didelio keleivinio lėktuvo pakelti nuo žemės negali. Tačiau gali pajudinti – lėktuvai prieš uraganus yra pritvirtinami, jei yra galimybė – uždengiami ar suvaromi į angarus. Net jei vėjo nepakanka lėktuvui atsiplėšti nuo žemės, jis gali būti apverstas, jį gali apgadinti skraidančios nuolaužos.
Tačiau oro uostuose bei aerodromuose būna ir labai mažų lėktuvų. Juos būna slėpti prieš kiekvieną stipresnę audrą, nes jie iš tikrųjų gali pakilti ir būti sudaužyti. Štai kaip tai gali atrodyti:
Taigi, lėktuvo sparnai yra aerodinaminiai įtaisai, kuriems tereikia oro srauto. Net nesvarbu, ar jį suteikia lėktuvas judėdamas pirmyn, ar vėjas pūsdamas tiesiai į lėktuvo nosį. Todėl orlaiviai yra tvirtinami prie žemės ir prieš audras slepiami ar tinkamai paruošiamai.
Taip pat skaitykite:
Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?
Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?
Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?
Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?
Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?
Kada ir kodėl lėktuvuose uždegama įspėjimas užsisegti saugos diržus?
