Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją? (Video)

Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją? (Video)

Henry Fordas yra pasakęs – „Kai atrodo, kad pasaulis tarytum atsisuko prieš jus, prisiminkite vieną tiesą – ir lėktuvas kyla prieš vėją“. Dabar tai – viena iš mėgstamiausių pasaulio motyvacinių citatų. Tačiau ar ji yra tiksli? Ar lėktuvai visada kyla prieš vėją?

Aišku, Henry Fordas taip sakydamas nesiekė būti visiškai techniškai tikslus. Tai – tik gražus motyvacinis sakinys, o ne techninis faktas apie aviaciją. Kita vertus, visada įdomu sužinoti ką nors naujo. Tai ar lėktuvai tikrai visada kyla prieš vėją?



Jau tikriausiai kraipote galvą – juk vėjo kryptis yra kintanti, o pakilimo takai – stacionarūs. Ir iš tikrųjų oro uostai negali labai dinamiškai prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų, kad lėktuvai galėtų visada kilti prieš vėją. Tačiau ši Fordo citata nėra visiškai klaidinga.

Lėktuvai, esant galimybėms, kyla ir leidžiasi prieš vėją. (湯小沅, Wikimedia)

Lėktuvai iš tikrųjų stengiasi kilti prieš vėją. Oro uostai netgi projektuojami pagal regione vyraujančias oro sroves. Ten, kur pakilimo takus galima naudoti abiem kryptimis, galimybėms leidžiant lėktuvai visada kils ir leisis prieš vėją. Tam egzistuoja paprastas paaiškinimas – apie sparnus tekantis oro srautas kuria keliamąją jėgą, o pučiant priešpriešiniam vėjui šis oro srautas yra tiesiog stipresnis. Lėktuvai pakylą pasiekę numatytą greitį ore (ne žemės atžvilgiu), todėl kylant prieš vėją lėktuvas greičiau palieka pakilimo taką.

Kad geriau suvoktumėte, kodėl lėktuvai kyla prieš vėją, pažiūrėkite šį vaizdo įrašą. Pučiant stipriam vėjui nebenaudojamo Boeing 747 nosis kyla į viršų, nors lėktuvas stovi vietoje (jis jau nebeturi variklių). Paukščiai taip pat kyla prieš vėją – taip tiesiog lengviau.

 

Taigi, prieš vėją kylantiems lėktuvams pakanka trumpesnės pakilimo tako atkarpos nei kylant visiškai be vėjo. Lėktuvai gali kilti ir pavėjui, tačiau tuomet reikia ilgesnio pakilimo tako, nes riedančiam lėktuvui pasiekus vėjo greitį, jo judėjimas ore būtų nulinis. Tai yra, lėktuvui pavėjui riedant vėjo greičiu nebūtų kuriama jokia keliamoji galia, reikėtų įdėti daugiau variklių pastangų, kad lėktuvas pakiltų. Aišku, pučiant itin stipriam vėjui lėktuvai paprasčiausiai nekyla visiškai.

Lėktuvai ir leidžiasi prieš vėją. Kaip minėta, vėjas padeda kurti stipresnę keliamąja galią išlaikant nedidelį greitį žemės atžvilgiu. Taigi, jiems taip pakanka trumpesnio pakilimo tako, o pats nusileidimas yra švelnesnis.

Beje, egzistuoja ir aviacinė sporto šaka, kurios atstovai varžosi, kad lėktuvą nutupdys ant mažiausios pakilimo tako atkarpos. Tam reikia daug įgūdžių ir palankios krypties bei stiprumo vėjo.  Štai kaip tai atrodo:

 

Taigi, Henry Fordas neklydo – lėktuvai tikrai, jei tik yra tokia galimybė, kyla prieš vėją, nes jis jiems padeda. Visgi, jei ieškote motyvacijos, prisiminkite, kad lėktuvai gali prisitaikyti prie įvairių situacijų ir sąlygų. Iš to ir reikėtų semtis stiprybės – jums ir jūsų tikslams nebūtina aplinkos pagalba ar idealios sąlygos.



Kiti klausimai apie aviaciją:

Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?

Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?

Kada ir kodėl lėktuvuose uždegama įspėjimas užsisegti saugos diržus? 

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.