Arbaletas – tai neparakinis šaunamasis ginklas, tikras lanko brolis, šaudantis specialiomis strėlėmis. Kaip ir įprasti lankai, arbaletai šiais laikais naudojami itin retai ir dažniausiai tik pramogoms, sportui, moksliniams tyrimams ar medžioklei. Bet ar žinojote, kad kai kurios pasaulio karinės pajėgos arbaletų visiškai neatsisakė iki šiol?
Šiuolaikinė karyba pasižymi atstumais. Šaunamieji ginklai patys savaime padidino kovinio atstumo nuotolį, o moderni artilerija, aviacija ir raketos apskritai panaikino būtinybę priartėti prie priešo. Tačiau kai kurie senoviški ginklai nėra pamiršti. Jau kalbėjome apie tai, kad pasaulyje yra pajėgų, kurių arsenaluose yra kastetų, bet ir arbaletai neišnyko. Tiesą sakant, jie turi savų privalumų.
Sunku pasakyti, kada arbaletas buvo išrastas – archeologiniai tyrimai rodo, kad Kinijoje jis tikrai egzistavo bent 650 metų prieš mūsų erą. Iš Kinijos arbaletai paplito po visą Aziją ir, tikriausiai, kažkaip pasiekė Graikiją (arba buvo čia išrasti atskirai.) Beje, graikų gastrafetas – didelis arbaletas, naudotas nuo 5-ojo amžiaus prieš mūsų erą – yra ir savotiškas katapultos protėvis.
Viduramžiais arbaletai buvo naudojami didelėje Europos dalyje. Pats Leonardo da Vinci irgi buvo nupiešęs savo arbaleto konstrukciją. Aišku, nuo maždaug 16 amžiaus pradžios arbaletus po truputį išstūmė parakiniai šaunamieji ginklai. Tiesa, šis procesas buvo labai lėtas, nes ankstyvieji šautuvai buvo labai lėti, labai netaiklūs ir labai brangūs.
16 amžiaus pabaigoje parakiniai šaunamieji ginklai Amerikoje ir Ispanijos valdomose šalyse jau visiškai dominavo, o ir kitur arbaletai laikėsi nebeilgai. Tiesa, jie niekada nebuvo visiškai pamiršti. Jie po truputį buvo stumiami iš karybos, tačiau toliau buvo naudojami medžioklėje, sporte ir kitose srityse, kur kova akis į akį su šautuvu ginkluotu priešu yra mažai tikėtina.
Vėliau arbaletai įgavo naujų funkcijų. Pavyzdžiui, britai ir prancūzai Pirmojo pasaulinio karo metais arbaletais mėtė granatas.
Ką reiškia arbaleto vardas?
Arbaletas iš esmės yra patobulintas lankas su įtemptos templės išlaikymo mechanizmu. Pats žodis pas mus atkeliavo iš prancūziško arbalète, kuris pats yra kilęs nuo lotynų arcuballista (arcus – lankas, ballista – balista, antikinis akmenis, strėles ir rąstus mėtantis ginklas).
Kuo arbaletai pranašesni prieš lankus?
Svarbu pabrėžti, kad arbaletas niekada nepakeitė įprasto lanko – karyboje vienu metu buvo naudojami ir lankai, ir arbaletai, nes abu šie ginklai turi savų privalumų. Čia išvardinti privalumai yra susiję su arbaletų ir lankų naudojimu karyboje, todėl šiuos ginklus apibūdina tokius, kokie jie buvo iki parakinių šaunamųjų ginklų paplitimo.
Šaudyti arbaletu yra lengviau, tam reikia mažiau įgūdžių. Lankininkai kadaise buvo labai kruopščiai ruošiami, saugomi ir gerbiami dėl savo įgūdžių. Valdyti lanką nėra lengva, šaudyti tiksliai – sunku, greitai – dar sunkiau. Tuo tarpu arbaletas veikia paprasčiau – įtempi templę iki ją prilaikančio mechanizmo, įdedi strėlę ir nusitaikęs nuspaudi nuleistuką. Įtempimo galia visada bus vienoda, o strėlė visada bus toje pačioje padėtyje, todėl galima susikoncentruoti į šūvį.
Arbaletai yra taiklesni. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, arbaletai yra lengviau prognozuojami. Be to, kadangi šauliui nereikia savo fizine jėga laikyti templės, jis gali susikoncentruoti į taikinį. Jokios dviejų rankų koordinacijos, įtemptų raumenų ir mintyse tiksinčio laikmačio – vienas paprastas šūvis. Kai kurių arbaletų tikslumą gerina ir priešai lanką esanti ginklo dalis – savotiškas šaunamojo ginklo vamzdis.
Arbaletai yra kompaktiškesni. Arbaletas tikrai nėra mažas ginklas, tačiau jį lengviau paslėpti po rūbais. Dėl horizontalios konstrukcijos arbaletais lengviau šaudyti nuo tvirtovių stogų ar arklių. Be to, arbaletu galima naudotis ir gulomis – nuo to visiškai nenukenčia jo taiklumas ar šūvio nuotolis.
Taigi, arbaletai yra tiesiog geresni už lankus? Ne visai taip.
Arbaletai yra brangesni. Lankas gali būti labai paprastas, o štai arbaletas visada turi turėti nuleistuką, templės laikymo ir paleidimo mechanizmą. Be to, arbaletai šaudo sunkesnėmis (nors ir trumpesnėmis) strėlėmis – palyginti paprastos lankų strėlės jiems netinka.
Arbaletas yra sunkesnis. Nors minėjome, kad arbaletas gali būti lengviau paslepiamas (ypač jei yra išardomas), šis ginklas beveik visada yra sunkesnis už analogišką lanką. Taip yra dėl didelės medinės rankenos ir įprastai metalinio paleidimo mechanizmo. Tiesa, šiuolaikiniai arbaletai, pagaminti iš kompozicinių medžiagų, įprastai yra pakankamai lengvi.
Arbaletai yra lėtesni. Geras lankininkas gali vienu sklandžiu judesiu užtaisyti lanką ir paleisti strėlę. Tuo tarpu arbaletai yra 40-50 % lėtesni, nes užtaisymas yra atskiras veiksmas. Lankininkas ima taikytis dar prieš patraukdamas templę, o arbaletininkas iš pradžių turi susikoncentruoti į savo ginklo užtaisymą.
Arbaleto užtaisymui reikia daugiau jėgos. Arbaleto lankas yra pakankamai trumpas. Tai reiškia, kad norint pasiekti didesnį šūvio nuotolį arbaletui reikia labai standaus lanko, o tai stipriai didina užtaisymui reikalingą jėgą. Kai lankui gali pakakti 20 kg jėgos, arbaletui įprastai reikės 35-60 kg ar dar daugiau. Kai kurie galingesni arbaletai turi šią problemą sprendžiančius mechanizmus, tačiau jie dar labiau padidina ginklo svorį, sudėtingumą ir kainą. Dėl to trumpo lanko problemos arbaletai ir naudoja sunkesnes strėles.
Arbaletas gali būti pavojingesnis. Net ir lazda kartais iššauna – paliktas lankas irgi gali pridaryti problemų, jei jo konstrukcijai kažkas nutiks (pvz., trūks templė). Tačiau užtaisytas ir paliktas arbaletas yra daug didesnė problema – užkliudytas jis gali iššauti. Aišku, tai yra labai mažas minusas – tiesiog negalima palikti užtaisyto arbaleto.
Ar karinės pajėgos vis dar naudoja arbaletus?
Modernūs arbaletai, pagaminti naudojant šiuolaikines kompozitines medžiagas, yra labai galingi ir efektyvūs ginklai. Tačiau jie įprastai naudojami tik pramogoms ir medžioklei. Tiesa, arbaletus naudoja ir mokslininkai – jais imamos banginių riebalinio sluoksnio biopsijos.
Bet ir kariai dar nėra visiškai pamiršę arbaletų. Peru pajėgos turi šių ginklų, kuriuos panaudotų persikėlimui per įvairius tarpeklius ar kitas gamtines kliūtis. Šią idėją tikriausiai esate matę kokiame nors veiksmo filme – prie strėlės tvirtinama virvė, o tada ji iššaunama į kokį nors medį ar pastato sieną kitoje tarpeklio pusėje. Arbaletu galima paleisti ir kablį, skirtą aukštų sienų perlipimui – galingas arbaletas tokį kablį gali permesti per daug aukštesnes sienas nei žmogaus ranka. Arbaletai taip pat padeda paleisti specialius lynus, skirtus patikrinti, ar priešais esantis laukas nėra užminuotas.
Brazilijos Džiunglių karybos mokymų centre kariai mokomi naudotis arbaletais, nes šie ginklai veikia beveik visiškai tyliai, todėl gali praversti slaptų operacijų metu. Dėl tos pačios priežasties arbaletų nepamiršo ir Kinijos, Serbijos, Ispanijos ir dar kelių šalių pajėgos. Indijos karinis jūrų laivynas dar praeito amžiaus pabaigoje turėjo arbaletų ir cianidu užnuodytų strėlių.
Arbaletas tikrai negali pakeisti įprasto parakinio šaunamojo ginklo. Tačiau kai kuriose situacijose, ypač tuomet, kai tyla yra būtina, arbaletai praverčia ir dabar, nors ir yra naudojami ypatingai retai. Dabar tai – labiau jau specialiųjų operacijų ginklas, kuris būtų naudojamas tik iškilus labai konkrečioms aplinkybėms, neleidžiančioms naudoti tradicinių modernių ginklų. Juk arbaletai ne tik neskleidžia garso, bet ir išlieka šalti (sunkiai pastebimi infraraudonųjų spindulių kameromis), o dėl kompozitinės konstrukcijos gali būti nepastebimi ir metalo davikliams.
_MET_DP282496.jpg){kind=link}
