Šiais laikais dažnai kalbama apie įvairius mikromobilumo sprendimus, padedančius greitai ir patogiai keliauti trumpais atstumais. Pavyzdžiui, nieko nebestebina mieste matomi elektriniai paspirtukai, vienračiai ar riedlentės. Kai kurie automobilių gamintojai teigia, kad kada nors tokiu būdu miestuose įveiksime paskutinį kelionės kilometrą. Tačiau pati idėja nėra nauja – susipažinkite su magiškuoju Mazda lagaminu.
Paskutinio kilometro sprendimai iš tikrųjų yra pakankamai įdomūs. Atvykę į didelio miesto centrą tikriausiai greitai nerastumėte patogios vietos palikti automobilį. Taigi, sustotumėte toliau, iš bagažinės išsitrauktumėte paspirtuką ir kelionę tęstumėte ant jo. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl į elektrinių mikromobilumo sprendimų gamybą įsitraukė tokie gamintojai kaip Ford, Audi, SEAT, Toyota ir daug kitų. Pati paskutinio kilometro transporto priemonės idėja nėra nauja – kai 1981 metais Honda pristatė naują miesto automobilį City kartu su juo siūlė įsigyti ir mažiausią savo motorolerį Motocompo, kuris tilpo bagažinėje.
Motocompo buvo gaminamas kelerius metus ir dabar yra labai geidžiamas kolekcionierių. O štai po 10 metų pasirodęs Mazda sprendimas serijinės gamybos pasiekti tiesiog negalėjo.
Dešimto dešimtmečio pradžia Mazda kompanijai buvo ypač sėkminga. Naujas roudsteris MX-5 buvo beprotiškai populiarus ir pardavimais lenkė kur kas didesnių kompanijų kabrioletus. Be to, 1991 metais Mazda 787B bolidas su rotoriniu varikliu laimėjo Le Mano 24 valandų lenktynes.
Tai pastūmėjo trečios kartos RX-7 pardavimus. Pats RX-7, beje, demonstravo technologinį Mazda lygį – 1,3 litrų dviejų rotorių variklis turėjo du turbokompresorius, kurie dirbo skirtinguose variklio apsukų diapazonuose. Joks kitas gamintojas tokios unikalios variklio konfigūracijos tuomet net nebūtų išdrįsęs gaminti. O Mazda gamino.
Ir linksminosi. 1991 metais Mazda kompanijoje buvo paskelbtas unikalus konkursas – skirtingi kompanijos padaliniai varžėsi, kas sukurs įdomesnę judančią mašiną. Turint omenyje, kad Mazda yra automobilių kompanija, darbuotojai stengėsi sukurti kažką kas bent iš tolo primintų automobilį.
Konkursą laimėjo mechaninių transmisijų bandymų ir tyrimų grupės komanda. Jų automobilis ne šiaip tilpo į lagaminą – jis ir buvo lagaminas. Inžinieriai tiesiog įsigijo didžiausią vietinėje parduotuvėje rastą Samsonite lagaminą ir nusprendė jį sukryžminti su kišeniniu motociklu.
Lagamine jie sumontavo paprastą rėmą, tris ratus, mikro motociklo vairą su integruotu akceleratoriumi ir, aišku, 33,6 kubinių centimetrų dviejų taktų variklį, išvystantį 1,7 AG. Šis automobilis lengvai išlaikė suaugusio žmogaus svorį, turėjo veikiančius stabdžius ir paprastą garsinį signalą.
Mazda lagaminas-automobilis buvo labai lengvai išlankstomas – galiniai ratai buvo įstatomi į ašį, taip sukuriant plačią ir stabilią bazę, o priekinis vairuojamas ratas buvo nuleidžiamas per po juo atsiveriančią skylę. Tas rėmas neleisdavo lagaminui vėl užsidaryti kelionės metu. Mazda automobilis-lagaminas kelionei buvo paruošiamas vos per minutę.
Savaime aišku, šis kartą primenantis automobilis nebuvo skirtas masiniam naudojimui. Policijos pareigūnai neapsidžiaugtų, jei tokiu lagaminu imtumėte važinėti gatvėmis. Jis buvo labai žemas ir nemanevringas, tačiau galėjo išvystyti 30 km/val. greitį.
Originalus Mazda lagaminas-automobilis buvo netyčia sunaikintas netrukus po konkurso. Tiesa, Mazda dar turi vieną prototipą, o ir šio automobilio replikų buvo pagaminta nemažai. Dabar galite įsigyti ir tikrą savaeigį lagaminą – tokį, kuris iš tikrųjų veš ir jus, ir jūsų daiktus kelionėje per oro uostą.
