Daugybė žmonių bijo skraidyti, nors niekada niekur lėktuvu nėra keliavę. Jiems atrodo, kad tai – labai pavojinga arba tiesiog baisu dėl turbulencijos ar didelio aukščio. Nepadeda ir įvairūs pranešimai žiniasklaidoje apie incidentus, kuomet keleiviniai lėktuvai susiduria su paukščiais. Ne vienas esame matę taip sumaitotų lėktuvų nuotraukas. Bet ar tai tikrai tokia didelė problema kaip atrodo paklausius pranešimų per televiziją ar paskaičius straipsnius internete?

Iš tikrųjų, sumenkinti paukščių keliamų bėdų nereikėtų. Oro uostai visomis išgalėmis stengiasi vaikyti paukščius – pasitelkiami bepiločiai, pokši šūviai, paukščius gainioja ir šunys ar net sakalai. Tai yra rimta problema, tačiau keleiviai vis tiek dėl to baimintis neturėtų, nes lėktuvų gamintojai pagalvoja apie viską.

Susidūrimas su paukščiais nėra toks retas įvykis. 2016 metais vien Jungtinėje Karalystėje įvyko 1 835 tokie incidentai. Oro linijoms tai, aišku, yra nemaži nuostoliai, nes lėktuvai turi būti patikrinti prieš kitą skrydį. Ekspertai ieško smūgio taško, stengiasi pastebėti galimus įtrūkimus, kurie skrendant toliau galėtų kainuoti ir visą fiuzeliažo dangos plokštę. Kartais smūgio vieta yra lengvai pastebima, o kartais jos tenka paieškoti.

Dauguma paukščių laikosi palyginti žemai – iki 150 metrų aukštyje. Kartą esame užsiminę apie porą paukščių, kurie skraido ir 10 km aukštyje, tačiau tikimybė su paukščiais susidurti tokiame aukštyje praktiškai yra nulinė. Taigi, lėktuvai į paukščių būrius pataiko kildami arba leisdamiesi. Jei taip nutinka kylant, lėktuvas beveik visada apsisuks ir sugrįš atgal apžiūrai. Skrydis bus atidėtas, avialinijos gali patirti nuostolių, o keleiviai bus labai nepatenkinti.

Cessna Citation leidžiasi Ciuriche – dažniausiai su paukščiais susiduriama žemame aukštyje. (Hansueli Krapf, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Jei taip nutiko leidžiantis, didelės problemos nebus, nors gali tekti atidėti kitą suplanuotą lėktuvo skrydį. Apskritai, tik apie 5 % visų susidūrimų su paukščiais apgadina lėktuvą. Inžinieriai labai stengiasi užtikrinti keleivių saugumą, todėl fiuzeliažas gali pakelti labai dideles apkrovas ir smūgius. Lėktuvų varikliai taip pat įprastai paukščių nebijo.

Lėktuvo variklio priekyje sukasi didžiulis ventiliatorius, į kurį paukštis greičiausiais ir atsitrenktų. Nulaužta bent viena mentis sukeltų stiprias vibracijas, kurios gali pridaryti nemažai problemų. Tačiau lėktuvų gamintojai stengiasi, kad varikliai galėtų be problemų ištverti tokius smūgius. Per atliekamus saugumo bandymus įsitikinama, kad variklis gali ištverti susidūrimą su 3,5 kg sveriančiu paukščiu ar nedidelių paukščių spiečiumi. Nedideli apgadinimai didelės bėdos nekelia – juk lėktuvas vis tiek turi nusileisti apžiūrai. O rimčiau apgadintas variklis yra tiesiog išjungiamas. Visi šiuo metu skraidantys daugiamotoriai komerciniai keleiviniai lėktuvai gali skristi su vienu neveikiančiu varikliu.

Vienas iš tokių variklio atsparumo smūgiams bandymų

Dar daugiau – užtikrinama, kad variklio suėstas paukštis saugiai pasišalins – nieko variklyje likti negali, o ir skraidančios aštrios nuolaužos yra nepageidaujamos. Taigi, keleiviams tikrai nėra ko baimintis – susidūrimų su paukščiais pasitaiko nuolat, bet nei pilotai, nei lėktuvų gamintojai jų nebijo. Aišku, dabar reikėtų prisiminti tą 2009 metais įvykusį avarinį Airbus A320 nusileidimą Hadsono upėje Niujorke.

Brazilijos karinių oro pajėgų AMX po susidūrimo su paukščiu – kartais padaroma žala yra rimtesnė, ypač dideliu greičiu skrendant nedideliame aukštyje. (Henrique Rubens Balta de Oliveira, Wikimedia)

Praėjus vos trims minutėms po pakilimo A320 susidūrė su gausiu žąsų pulku. Šie sunkūs paukščiai sugadino abu orlaivio variklius. Taip nutiko ne tik dėl to kad žąsys yra didelės (labai dažnai jos sveria daugiau nei minėti 3,5 kg), bet dėl didelio jų skaičiaus. Lėktuvo varikliai patyrė per daug smūgių vienu metu ir nebeveikė. Pilotai pranešė apie incidentą ir paprašė leidimo grįžti. Oro eismo kontrolieriai jiems siūlė net kelis galimus nusileidimo takus keliuose oro uostuose, tačiau neturėdami galios pilotai tik palaikė sklendimą. Buvo priimtas kitoks sprendimas – A320 avariniu būdu nusileido upėje. Tuomet buvo pripūstos čiuožynės, kurios šiuo atveju veikė kaip plaustai ir keleiviai ramiai sulaukė pro šalį plaukiančių pramoginių laivų pagalbos.

Taip, šiuo atveju lėktuvo keleiviams pasisekė, situacija buvo tikrai rimta. Tačiau tai – labiau išimtis nei taisyklė. Susidūrimai su paukščiais labai retai baigiasi kokiais nors pažeidimais, dar rečiau – rimta avarija. Dabar mokslininkai kuria naujovišką sistemą, kuri informuotų pilotus apie lėktuvo pažeidimus. Jei susidūrimas su paukščiais nepaliktų jokios rimtos žalos, lėktuvas galėtų skristi toliau. Nereikėtų grįžti, keleiviai nevėluotų, o oro linijos neprarastų pinigų.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia