Keturiais ratais varomas F1 bolidas? Tokių buvo

Keturi varomi ratai, aišku, yra labai svarbūs visureigiams, bet praverčia ir sportiniams automobiliams, kurie važinėja tik lygiu trasos asfaltu. Keturiais ratais varomas automobilis lengviau suranda sukibimą, kad galėtų įdarbinti visas savo arklio galias. Tiesa, Formulėje 1 keturi varomi ratai nėra reikalingi (ar leidžiami), bet istoriškai tokių bolidų buvo.

Formulės 1 lenktynės yra griežtai apibrėžtos taisyklėmis ir techniniais reikalavimais. Pati Formulė šios automobilių sporto šakos pavadinime nurodo taisykles. Aišku, šiek tiek laisvės konstruktoriai turi ir bolidai tikrai nėra vienodi, bet fundamentalūs techniniai principai yra įtvirtinti labai griežtai. Pavyzdžiui, Formulės 1 bolidai neturi ABS ir dažnai blokuoja ratus. Ir degalų papildymas lenktynių metu jau seniai nėra leidžiamas.

Turbūt nebūtų net jei taisyklės tai leistų – papildomas svoris, kurį sukurtų visų varomų ratų sistema, tikriausiai, nusvertų privalumus. Formulė 1 savo istoriją skaičiuoja nuo 1950-ųjų metų. Automobilių sporto viršūnėje varžėsi 8 visais ratais varomi bolidai, bet šiame straipsnyje paminėsime tik įsimintiniausius pavyzdžius.

Ne traktorius Ferguson

1961-ųjų Ferguson P99 buvo pirmasis visais ratais varomas bolidas Formulės 1 čempionatų istorijoje. Šis britiškas automobilis ir buvo sukurtas tam, kad populiarintų Ferguson Research sukurtą keturių varomų ratų sistemą. Fergusson, kartu su kompanijos įkūrėju Harry Fergusonu, išgarsėjo dėl modernių traktorių, bet norėjo kurti ir praktiškus šeimyninius automobilius su keturiais varomais ratais.

Ferguson P99 buvo keistas bolidas. Visų pirma, jo variklis buvo priekyje – tiems laikams tai jau buvo neįprasta. Antra, variklis buvo šiek tiek paverstas ant šono, kad šalia jo tilptų velenas, perduodantis galią priekiniams ratams. Dėl tos pačios priežasties ir vairuotojo vieta P99 kabinoje yra arčiau dešinės pusės, ne visai per vidurį.

Ferguson P99 pasiekė tobulą svorio pasiskirstymą tarp ašių ir iš tikrųjų posūkiuose puikiai įsikibdavo į trasos asfaltą, bet oficialių lenktynių niekada nelaimėjo. Tačiau 1961 metais su legendiniu Stirlingu Mossu už vairo Ferguson P99 laimėjo Tarptautines Auksinės Taurės lenktynes, kurios nebuvo įtrauktos į čempionato įskaitą, bet vyko pagal F1 taisykles. Tai buvo lietingas angliškas rugsėjis ir ant šlapios trasos visais ratais varomas Ferguson P99 turėjo akivaizdų pranašumą. Mossas vėliau sakė, kad iš visų jo vairuotų Formulės 1 bolidų Ferguson P99 jam patiko labiausiai.

Ferguson tokio pasirodymo užteko ir kompanija pasitraukė iš Formulės 1, bet sutiko perleisti savo technologiją kitiems konstruktoriams. Taip pasirodė 1964-ųjų BRM P67. Šis bolidas jau turi variklį viduryje. Tačiau ir jam nepasisekė – 1964-ųjų Jungtinės Karalystės Grand Prix kvalifikacijoje BRM P67 pasirodė prasčiausiai ir daugiau lenktyniauti nebebandė.

Lotus, Matra, McLaren ir vienas taškas

1969 metais Colinas Chapmanas pristatė eksperimentinį visais ratais varomą Lotus 63. Šis bolidas irgi naudojo Ferguson transmisiją ir savo varančios dalies architektūra buvo panašus į BRM P67. Tiesa, anksčiau paminėti bolidai dėl techninių apribojimų naudojo 1,5 litrų variklius, o Lotus 63 jau turėjo 3,0 l V8.

Bandymuose Grahamas Hillas išpeikė Lotus 63, pavadino jį mirties spąstais ir atsisakė jį vairuoti. Oficialiose čempionato lenktynėse Lotus 63 taškų taip ir nepelnė. Ir net nelabai turėjo galimybių – dviem ratais varomas Lotus 49, kurį eksperimentinis Lotus 63 kartais pavadavo, buvo beveik šimtu kilogramų lengvesnis (501 kg prieš 600).

Bet 1969 metais Lotus 63 nebuvo vienintelis visais ratais varomas F1 bolidas. Prancūzų Matra sukūrė MS84, kuris irgi naudojo Ferguson transmisiją ir irgi buvo sunkesnis už įprastą MS80. Matra MS84 varžėsi tik keturiose lenktynėse, bet įsirašė į istoriją – tapo pirmuoju ir vieninteliu taškus pelniusiu keturiais ratais varomu F1 bolidu. Tiksliau, tašką – 1969-ųjų Kanados Grand Prix Johnny Servozas-Gavinas finišavo šeštas ir pelnė lygiai vieną tašką.

McLaren tais 1969 metais irgi išbandė keturiais ratais varomą bolidą, bet jų M9A buvo toks prastas, kad pats Bruceas McLarenas sakė, kad jo vairavimas primena „bandymą pasirašyti, kai kažkas nuolat judina tavo alkūnę“.

1969-ieji galėjo būti keturiais ratais varomų bolidų metai, bet sezonas buvo labai sausas. Keturiais ratais varomas F1 automobilis pranašumą turi tik ant labai šlapio asfalto – kai nelyja, jis yra tiesiog sunkus.

Turbininis Lotus 56B

1971-ųjų Lotus 56B buvo ne tik varomas visais ratais, bet dar ir turėjo turbinos variklį, sukurtą Pratt & Whitney kompanijos, kuri šiaip gamina jėgaines lėktuvams. Jokios pavarų dėžės, jokios sankabos – tik tolygi, nepertraukiama galia, perduodama visiems keturiems bolido ratams.

Lotus tokį bolidą buvo išbandę dar 1968 metais Indianapolyje. Tiesa, nesėkmingai ir JAV institucijos turbinos variklius lenktyniniuose automobiliuose uždraudė. Formulėje 1 jie dar buvo leidžiami, bet Lotus 56B vis tiek neturėjo šansų.

Lotus 56B startavo trijose F1 lenktynėse – dviejų nebaigė, trečiose atvažiavo 8-oje vietoje, už kurią taškų negavo. Įdomu, kad turbinos varikliu ir keturiais ratais varomas Lotus 56B inžinieriams labiausiai padėjo suprasti aerodinamiką – šio bolido pleišto forma vėliau ne kartą buvo kopijuojama.

Kada keturi varomi ratai F1 buvo uždrausti?

FISA, FIA dalis, kuri iki 1993 metų prižiūrėjo Formulę 1, uždraudė keturių varomų ratų sistemas dar 1982 metais (nuo 1983-iųjų sezono). Tai yra, gerokai po to, kai lenktyniavo aukščiau paminėti bolidai. Šį draudimą paskatinęs prototipas net nebuvo varomas VISAIS ratais.

FISA nusprendė, kad F1 konstruktoriai išeis iš proto, eksperimentuodami su naujomis formomis, kai pamatė šešiaračius F1 bolidus Williams FW07D ir FW08B bolidus. Šie prototipai turėjo keturis varomus ir du vairuojamus ratus. Jie niekada nepasiekė F1 lenktynių, bet FISA baiminosi, kad tokie eksperimentai techninius reikalavimus pavers labai sudėtingais. Buvo stengiamasi apriboti bolidų kainą ir svorį, bet tuo pačiu norėta ir išvengti milžiniškų skirtumų, kurie susidarytų, jei kai kurie bolidai būtų šešiaračiai, o kiti – keturračiai.