Kiek vandens į kelionę pasiima didžiausi kruiziniai laivai?

Kruiziniai laivai plaukioja jūrose ir vandenynuose, bet juos supantis vanduo nėra geriamas. Į keliones jie pasiima labai daug maisto, bet geriamą vandenį jiems geriau pasigaminti.

Net jei kelionė kruiziniu laivu nėra jūsų svajonių sąrašuose, apie juos vis tiek labai įdomu paskaityti. Ar žinote, kodėl kapitono tiltelis krovininiame laive yra gale, o kruiziniame – priekyje? Kruizinių laivų keleiviai dažnai yra pagyvenę žmonės – kas nutinka, kai kas nors miršta toli nuo kranto?

Kruiziniai laivai yra tiesiog milžiniški plieno statiniai, su daugybe miegamųjų kambarių, restoranais, pramogų erdvėmis. Šio straipsnio rašymo metu didžiausias kruizinis laivas pasaulyje yra Icon of the Seas – net 364,75 metrų ilgio gražuolis, galintis gabenti 5610 keleivių. Tiesą sakant, prireikus jis sutalpintų net 7600 žmonių. Be to, Icon of the Seas įgulą sudaro 2350 darbuotojų. Taigi, maksimaliai užpildytas Icon of the Seas turėtų daugiau žmonių nei Prienai ar Anykščiai. Visiems tiems žmonėms reikia maisto ir vandens.

Tai yra lengva pamiršti. Kruizinis laivas nėra tik transporto priemonė – tai yra didelė nepriklausoma gyvenvietė, kuri turi pasirūpinti savo maistu, elektros energija, vėdinimu, sveikatos apsauga, vandeniu ir nuotekomis. Elektrą gamina milžiniški generatoriai variklių skyriuje, vėdinimu rūpinasi sudėtingos oro kondicionavimo sistemos, laive visada yra medikų, o nuotekos… Na, jūs žinote. O kaip vanduo?

Vandens kruiziniai laivai gauna keliais pagrindiniais būdais. Visų pirma, pasiima jo uoste – to reikia, nes žmonės geria vandenį iš buteliukų. Bet didesnį vandens kiekį didelis laivas turi pasigaminti pats. Kartais tam naudojamas senas-geras distiliacijos procesas. Variklių sukuriama šiluma panaudojama jūros vandens garinimui. Vanduo verda, garai kyla ir kondensuojasi, už savęs palikę druską ir kitas priemaišas. Taip apdorotas jūros vanduo yra tinkamas vartojimui.

Kitas metodas – atvirkštinis osmosas. Šis procesas apima jūros vandens spaudimą per membraną, kuri, galima sakyti, praleidžia tik vandens molekules. Vėlgi, gaunamas vartojimui tinkamas vanduo. Abu šie procesai – tiek vandens distiliavimas, tiek atvirkštinis osmosas – sunaudoja šiek tiek energijos, bet ne tiek jau daug. Galima naudoti perteklinę variklių sukuriamą šilumą, saulės energiją. Aišku, taip sukuriamo geriamo vandens kokybę reikia prižiūrėti ir nuolat tikrinti, bet dabar didelė šio darbo dalis yra automatizuota.

Ne visi laivai nudruskina visą vandenį. Kartais sūrus jūros vanduo gali būti panaudotas kanalizacijos sistemoje, nors įprastai to vengiama, nes druska sukuria korozijos problemų. Kitokio apdorojimo reikia ir baseinų vandeniui, kad juose nesiveistų bakterijos ir dumbliai.

Laivams geriau imti vandenį iš jūros ir jį nudruskinti, nes tam skirta įranga yra mažesnė ir lengvesnė nei kažkokia milžiniška vandens talpa, kurią reikėtų užpildyti kiekviename uoste. Be to, vanduo taip gryninamas nuolat, todėl jo kokybė yra geresnė – vanduo yra šviežesnis. Reikia prisiminti, kad burių amžiuje, kai tokių technologijų nebuvo, jūreiviai dažnai sirgdavo, nes gerdavo ilgai stovėjusį, dumbliais ir bakterijomis užterštą vandenį. Kartais jis buvo dezinfekuojamas alkoholiu – piratai ne šiaip sau pamėgo romą. Geriamą vandenį sau gamina ne tik kruiziniai, bet ir kiti didieji laivai, įskaitant ir karinius. Taigi, į ilgas keliones laivai pasiima visai nedaug geriamo vandens, nes juk visa jūra yra vanduo – tereikia jį iš ten pasiimti ir išgryninti.