Ar vandenynai yra kruizinių laivų kanalizacija?

Didžiausiuose kruiziniuose laivuose gali būti apie 6 tūkstančiai keleivių ir 2 tūkstančiai įgulos narių. Šie laivai plaukia ilgus atstumus, kad žmonės pamatytų tolimus kraštus, dienų dienas neužsukdami į jokį uostą. Kur dingsta visų šių žmonių sukuriamos gamtinės atliekos? O maisto likučiai?

Tai, kad lėktuvai ore išmeta savo tualetuose surinktas atliekas, tėra mitas (na, beveik). Tačiau lėktuvai ore labai ilgai nebūna – ilgiausi skrydžiai trunka 16-17 valandų. Be to, net ir didžiausiuose lėktuvuose nėra tiek daug žmonių, kaip vidutinio dydžio kruiziniuose laivuose. Juk kruiziniuose laivuose būna net morgai. Todėl jums atrodo, kad žinote, koks bus atsakymas į antraštėje iškeltą klausimą, bet skaitykite iki galo.

Štai Wonder of the Seas – 362 metrų ilgio kruizinis laivas, kuris pagal tonažą yra didžiausias pasaulyje. Jame teoriškai tilptų 6988 keleiviai, bet įprastai jų skaičius apribojamas iki 5734. Juos aptarnauja 2300 žmonių įgula. Wonder of the Seas yra tikras miestas ant vandens su savo restoranais, kino teatrais, parku su 10 tūkstančių tikrų augalų ir kitomis pramogų bei poilsio erdvėmis.

Nors Wonder of the Seas techniškai yra didžiausias kruizinis laivas pasaulyje (ir prie jo dar grįšime), šiek tiek mažesnių laivų vandenynuose yra labai daug. Nemažai jų yra 20 metų ir dar gerokai senesni. Ir visuose juose yra žmonės, kurie valgo ir tuštinasi. Kur visa tai dingsta? Negi į jūrą?!

Egzistuoja taisyklės, nurodančios kokiu atstumu iki kranto (laivybos zonos, išskirtinės ekonominės zonos ar kitos teritorijos) laivai gali ištuštinti savo atliekų rezervuarus, bet tiesa yra tokia – laivai negali amžinai kaupti atliekų. Ir šiuolaikiniai kruiziniai laivai šiuo požiūriu net nėra tokie blogi, nes dažnai yra pakankamai jauni ir gerai prižiūrimi. Kariniai, krovininiai, žvejybiniai laivai bei jachtos palieka mažesnį (nes juose mažiau žmonių), bet, turbūt, šiek tiek ryškesnį pėdsaką, nes atliekos nėra apdorojamos.

Štai JAV reikalauja, kad apdorotos kanalizacijos atliekos būtų pilamos bent jau 3 mylių (4,8 km) atstumu nuo kranto. Jei laivas nori atsikratyti neapdorotų atliekų (o taip būna), jam teks laikytis keturis kartus didesnio atstumo. Ir, žinoma, egzistuoja zonos (pavyzdžiui, Aliaskoje), kur to daryti negalima apskritai. Tačiau krovininiai, kariniai ir mažesni pramoginiai laivai retai turi vandens valymo įrenginius ar didelius rezervuarus, todėl daro tai, ką turi daryti.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) leidžia laivams atsikratyti gamtinėmis atliekomis tokiu būdu, nors pabrėžiama, kad neigiamas tokios taršos poveikis aplinkai yra žinomas. Juk tai – ne tik organinės atliekos, bet ir muilas, vaistai, įvairūs kiti cheminiai produktai. Panašiai daugybė laivų atsikrato ir maisto atliekomis – jos gali būti susmulkinamos iki kone skystos būsenos ir išpilamos toliau nuo kranto – jūreiviai šias atliekas dažnai vadina „žuvų maistu“. Tiesa, tarptautinis aplinkosaugos organizacijų tinklas Friends of the Earth pabrėžia, kad žmonių maistas su visais savo konservantais, pesticidais ir antibiotikais nėra tai, kuo įprastai minta žuvys.

Apskritai, tai, ką į jūras ir vandenynus meta laivai, nėra dovana. Neskubėkite sakyti, kad matėte į Kuršių marias dergiantį briedį ir tai – nieko baisaus. Žmonių atliekose yra daug nenatūralių medžiagų ir laivai jų išmeta labai daug – daugiau nei 3,7 milijardus litrų kasmet. Tačiau reikėtų milžiniškų rezervuarų, kad laivai šias atliekas galėtų parsigabenti į krantą. Be to, tai būtų papildomas svoris, dėl kurio išaugtų degalų sąnaudos. Bet gal ne viskas taip blogai?

Ne viskas taip blogai?

IMO pripažįsta, kad laivų kanalizacijų tuštinimas jūroje yra žalingas aplinkai. Mūsų išmatos tręšia dumblius ir keičia ekosistemų sudėtį, vaistai nuodija mikroorganizmus, o muilas ir kiti cheminiai produktai apskritai yra šlykštūs tiems, kurie per juos turi plaukioti. Bet gera žinia tai, kad išeičių jau yra.

Šiame straipsnyje perskaitėte, kad arčiau JAV krantų galima pilti tik apdorotas kanalizacijos atliekas – vandens valymo įrenginiai laivuose jau egzistuoja. Štai kruizų bendrovė Royal Caribbean, kuriai priklauso ir minėtas Wonder of the Seas, didžiuojasi, kad jos valymo įrenginiai peržengia ir JAV standartų numatytas vandens švarumo ribas.

Pirmiausia kanalizacijos vanduo keliauja į bioreaktorių, kur jo imasi skaidytojai – bakterijos, kurios ardo organines atliekas. Tuomet vanduo filtruojamas per membranas ir galiausiai keliauja į nusistovėjimo kameras, kurių viršuje išsigrynina vanduo, kurį po dezinfekcijos UV spinduliais galima išpilti į jūrą. Kompanija teigia, kad tas vanduo savo kokybe beveik prilygsta tam, kas teka iš čiaupo jūsų namuose. Nuosėdos filtruojamos dar kartą, o galiausiai yra sudeginamos. Royal Caribbean labai aukštoje temperatūroje degina ir maisto atliekas, ir perdribimui netinkamas šiukšles. Perdirbimui tinkamos šiukšlės (plastikas, stiklas) pargabenamos į krantą. IMO griežtai draudžia šiukšlių metimą į vandenyną.

Panašius procesus naudoja ir daug kitų kruizinių laivų. Šiukšlės yra supresuojamos, o skystos atliekos keliauja per bioreaktorius ir filtrus. Deginimas taip pat yra dažna procedūra – labai aukštoje temperatūroje atliekos deginamos ir ant kranto. Manote, kad kruiziniai laivai tas atliekas turėtų parsigabenti į krantą? Manykite, bet per savaitę daugiau nei 7000 žmonių gabenantis laivas surinktų apie 4,5 milijonus litrų skystų atliekų (daugiausia pilkųjų – iš kriauklių, vonių ir skalbyklų). Tai – svoris, kurį plukdytis neprotinga.

Taigi, procesai ir technologijos, reikalingi švaresniam atliekų tvarkymui, egzistuoja ir juos naudoja daug naujesnių kruizinių bei krovininių laivų. Aplinkosaugos standartai griežtėja, todėl apie neapdorotų gamtinių atliekų iš didžiųjų laivų pylimą į pasaulio vandenynus greitai pamiršime. Na, bent jau to reikia tikėtis.