Kodėl net skrisdamas Boeing 737 visiškai nepaslepia savo padangų?

Ar žinojote, kad Boeing 737 ratai niekada nėra visiškai pasislėpę lėktuvo pilve? Keliaudami to nepastebėsite – juodus padangų apskritimus galite pamatyti tik būdami po palyginti žemai skrendančiu 737. Kodėl Boeing inžinieriai pasirinko tokią keistą konstrukciją?

Pakilus galinė Boeing 737 važiuoklė lenkiasi į vidų. Važiuoklės konstrukcija yra paslepiama už aptakių durelių, o štai padangos, nors ir pasisuka horizontaliai, išlieka matomos iš lėktuvo išorės.

Nelabai suprantate, apie ką kalbame? Štai, pažvelkite į šį Airbus A320 – pagrindinį Boeing 737 konkurentą:

O dabar pažiūrėkite į Boeing 737NG pilvą:

737 niekada neslėpė savo padangų – jos buvo matomos ir tada, kai 1967 metais lėktuvas pakilo pirmam skrydžiui, ir prieš kelerius metus, kai pasirodė moderniausia 737 MAX versija. Ir tai yra šiek tiek keista – juk kiti kompanijos lėktuvai – 777, 787, 747 – savo ratus visiškai paslepia fiuzeliaže.

Lėktuvai pakelia savo važiuoklę tam, kad pagerintų savo aerodinamines savybes. Lėktuvas su paslėptais ratais yra aptakesnis, todėl gali skristi efektyviau, sunaudodamas mažiau degalų. Ir tai komerciniams lėktuvams yra labai svarbu. Guma nėra labai aptaki medžiaga, tai kodėl Boeing 737 nepaslepia savo ratų?

Iš tikrųjų atsakymas nuvils ne vieną – Boeing tiesiog nematė būtinybės slėpti tas padangas. 737 buvo kuriamas kaip labai universalus lėktuvas, galintis dirbti ir iš mažesnių oro uostų, kurių technikai galbūt neturi naujausių įrankių. Dėl to, beje, 737 yra gana žemas lėktuvas – oro uoste jis stovi arčiau žemės nei, pavyzdžiui, Airbus A320. Žemesnis aukštis padeda lengviau aptarnauti lėktuvą, tačiau lieka mažiau vietos atidarytoms važiuoklės skyriaus durelėms. Tam, kad jos ten apskritai tilptų, jos turėtų būti pakankamai sudėtingos, o tai tiesiog prieštaravo 737 idėjai. Be to, tam, kad ratus būtų galima paslėpti, jie turėtų sulįsti giliau į lėktuvo fiuzeliažą, o tai sumažintų įvairiems mechanizmams ir bagažui liekančią erdvę.

Ir tai dar ne viskas. Papildomos durys, kurios paslėptų padangas, lėktuvui suteiktų papildomo nereikalingo svorio. Taigi, nors padangas lėktuvo išorėje rodantis 737 netenka šiek tiek aptakumo, jis išvengia nereikalingo svorio, kuris irgi kenktų efektyvumui.

O ir tie aerodinaminiai praradimai tikrai nėra dideli. Šonu pasukti ratai yra pakankamai plokšti. Plyšį tarp rato ir lėktuvo fiuzeliažo uždaro standus guminis šepetį primenantis aptakas, o ratų centruose yra papildomi apvalūs aptakai. Kadangi lėktuvų padangos nėra pildomos oru, jos yra pakankamai atsparios temperatūrų pokyčiams, o ir tie aptakai niekuo nepadėtų – važiuoklės skyriai lėktuvuose nėra šildomi.

Tai kodėl tada kiti lėktuvai savo padangas paslepia? Iš tikrųjų, 737 šiuo požiūriu nėra unikalus. Padangas pamatytumėte pažvelgė ir į Airbus A220 (buvęs Bombardier CSeries), ir į Bombardier CRJ, ir į kai kurių kitų mažesnių lėktuvų pilvus. Toks dizainas padeda sutaupyti vietos, išvengti nereikalingo komplektiškumo ir papildomo svorio.

Tačiau kiti lėktuvai, ypač didesni ir skirti ilgesniems skrydžiams, pasižymi kitokia konstrukcija. Jie yra aukštesni, viduje turi daugiau vietos, o ir aerodinamikos praradimai ilgesnių skrydžių metu yra gerokai svarbesni. Be to, jie nesilanko mažesniuose oro uostuose. Tuo tarpu mažesni verslo klasės privatūs lėktuvai įprastai turi mažus ratus ir mažesnius bagažo skyrius, todėl jiems ratus paslėpti lengviau.