Įsivaizduokite situaciją – jūsų lėktuvas po truputį leidžiasi link oro uosto. Žmonės jau rąžosi ir galvoja, kaip tęs kelionę, o skrydžių palydovai vykdo paskutinius patikrinimus prieš tūpimą. Tačiau staiga lėktuvas vėl ima kilti, apsisuka ir grįžta į oro uosto, iš kurio pakilo. Skamba kaip nesąmonė? Taip būna.
Ar žinote, kodėl komerciniai lėktuvai kartais ore suka ratus, piešdami baltus apskritimus? Jums tikrai bus įdomu sužinoti ir ką veikia zigzagu virš miestų skraidantys lėktuvai. Paskaitykite ir api tai, kodėl šalia Lietuvos oro uostų reguliariai pasirodo žemai skraidantys lėktuvai-laboratorijos.
2024-ųjų lapkričio 28 dieną iš Helsinkio skridęs Finnair lėktuvas ketino leistis Vilniuje ir buvo jau visai netoli Lietuvos sostinės, kai apsisuko ir grįžo į Suomiją. Įprastai skrydis Helsinkis-Vilnius trunka apie pusantros valandos, bet tąkart žmonės 2 valandas ir 50 minučių skrido iš Helsinkio į Helsinkį. Ir tai – tik vienas pavyzdys iš daugybės. Tokių skrydžių į niekur pasitaiko.
Kai kurie atvejai yra daug dramatiškesni. Pavyzdžiui, 2024-ųjų spalio pabaigoje British Airways skrydis iš Londono Gatviko oro uosto į Kosta Riką baigėsi tame pačiame Gatviko oro uoste po maždaug 9 valandų skrydžio. Boeing 777 buvo beveik pusiaukelėje virš Atlanto vandenyno, kai apsisuko ir grįžo atgal. Atostogauti norintys keleiviai nebuvo patenkinti. Birželį tų pačių oro linijų Boeing 787 skrido į Hiustoną, bet jau prie Kanados apsisuko ir grįžo į Londoną – tai irgi buvo 9 valandų skrydis iš Londono į Londoną. Aišku, skirtumas tas, kad lėktuvas iš Suomijos buvo ne kažkur virš vandenyno, o visai šalia savo kelionės tikslo, bet ir tokių istorijų yra buvę nemažai. Kodėl?
Kodėl lėktuvai apsisuka ir grįžta?
Visi tokie atvejai yra susiję su smulkiomis techninėmis problemomis. Tai yra, ne kažkokiais rimtais gedimais, dėl kurių reikia tūpti nedelsiant, o smulkiais nesklandumais. Pilotas, pamatęs, kad lėktuve kažkas galimai sugedo, turi priimti spredimą, ką daryti toliau. Kai gedimas rimtas, galbūt net keliantis grėsmę saugumui, žinoma, reikia nutūpti. Prieš tai gali tekti išpilti degalus, gali tekti paieškoti tinkamesnio oro uosto (pavyzdžiui, turinčio ilgesnį taką), bet jei gedimas yra saugumo problema, reikia leistis. Bet jei gedimas yra smulkus, nesusijęs su saugumu, klausimas yra visai kitas.
Smulkų gedimą pastebėjusi įgula pasitaria su oro linijų technikais. Kartu priimamas sprendimas, ar tęsti kelionę, ar grįžti atgal. Žinoma, gali būti, kad pasirinkimo tiesiog nėra. Pavyzdžiui, jei lėktuvas neturi pakankamai degalų grįžti, teks užbaigti skrydį kaip planuota. Arba, jei tas smulkus gedimas teoriškai gali greitai peraugti į kažką rimtesnio, pasirinkimas bus tūpti greičiau. Bet jei lėktuvas turi degalų grįžimui namo ir ta problema tikrai yra nepavojinga, reikia įvertinti kitas aplinkybes ir priimti optimalų sprendimą, ar užbaigti suplanuotą maršrutą ir taisyti lėktuvą vietoje, ar grįžti namo.
Šis sprendimas didele dalimi yra susijęs su laiku ir pinigais. Gedimas bet kuriuo atveju kainuos, bet ta kaina gali priklausyti nuo oro uosto, kuriame lėktuvas nutūps. Taisyti lėktuvą namuose, savo techninėje bazėje su savais mechanikais ir savomis atsarginėmis dalimis, yra pigiau ir paprasčiau, bet grįžimas irgi kainuoja. Savaime aišku, priimti sprendimą grįžti lengviau, kai problema iškilo kelionės pradžioje. Bet esant galimybei reikia palyginti abiejų pasirinkimų kaštus.
Reikia įvertinti, kokia infrastruktūra egzistuoja kelionės pabaigoje. Jei tame oro uoste yra partnerių techninis centras, kuris gali ekonomiškai ir greitai pasirūpinti lėktuvu, tikriausiai skrydį galima užbaigti pagal planą. Bet jei ten nėra technikų, kurie galėtų greitai išspręsti problemą, gali tekti apsisukti ir grįžti. Taip pat reikia įvertinti, kaip šis sprendimas paveiks keleivius ir kitus skrydžius.
Įprastai, atvykęs į kitą šalį lėktuvas yra aptarnaujamas ir skrenda toliau. Jei jis turės ilgiau laukti remonto, oro linijoms gali tekti atsiųsti kitą lėktuvą (kuris atskristų tuščias) arba atšaukti skrydžius. Kompensacijos keleiviams, jei jas tektų mokėti, tai irgi yra kaštai, kuriuos reikia įvertinti.
Grįžimas namo dažnai yra tiesiog saugesnis sprendimas, nes oro linijos žino, kokius pajėgumus, įrankius ir dalis turi savo bazėse. Jos žino, kad lėktuvas kažkur neįstrigs laukdamas pagalbos dėl kažkokio menko gedimo. Paminėtu Finnair atveju tai buvo kone akivaizdus pasirinkimas, nes Helsinkis yra čia pat. Nodum.lt skaitytojai vėliau pranešė, kad keleiviai buvo informuoti apie neveikiančias šviesas – tai yra geras tokios smulkaus gedimo pavyzdys. ATR 72 grįžo į Helsinkį, buvo apžiūrėtas, pataisytas, papildytas degalais ir vėl pakilo skrydžiui į Vilnių – ant žemės Suomijoje jis praleido mažiau nei valandą. Keleiviai Vilnių pasiekė tik maždaug pusketvirtos valandos vėliau nei buvo suplanuota.
