Tikriausiai esate girdėję apie lėktuvų turimą galimybę išpurkšti degalus. Šis veiksmas buvo pavaizduotas ir ne viename filme. Bet kodėl tai kartais atliekama? Ar lėktuvai gali išpurkšti degalus virš miestų ir kaimų? Ar tai pavojinga žmonėms?
Ne visi orlaiviai turi galimybę ore atsikratyti degalų. Pavyzdžiui, Boeing 737, Airbus A320 ir mažesni regioniniai lėktuvai tokių sistemų neturi. Kai jie nori atsikratyti degalų jie tiesiog suka ratus ir taip degalus sudegina. O štai didieji lėktuvai, tokie kaip Airbus A340, Boeing 777 ir kiti laineriai skirti ilgesniems maršrutams, turi degalų išleidimo sistemas. Ir šią procedūrą gali atlikti ir virš tankiai gyvenamų vietų, jei tik to reikia. Tik reaktyvinis kuras ant žmonių galvų niekada nekrenta.
Degalų išmetimas nėra normalios kelionės dalis – tai daroma tik tuomet, kai skrydis turi baigtis neplanuotai anksti. Priežastys gali būti įvairios – nuo lėktuvo gedimo iki keleivio sunegalavimo ar net muštynių salone. Jei lėktuvui tenka tūpti anksčiau laiko (pavyzdžiui, sugrįžti į oro uostą, iš kurio išskrido), reikia atsikratyti degalų. Tai dažniausiai nulemia viena iš dviejų priežasčių.
Reaktyvinis kuras yra labai degus, todėl jei sugedusiam lėktuvui tenka leistis avariniu būdu, geriau neturėti tokio pavojingo krovinio. Pavyzdžiui, jei sugedo važiuoklė ir lėktuvui teks tūpti ant pilvo, geriau degalus išpurkšti ore.
Kita priežastis yra maksimalus tūpimo svoris. Gamintojai numato maksimalius leistinus lėktuvo svorius – viena reikšmė yra pakilimui, kita – tūpimui. Savaime aišku, lėktuvai gali būti sunkesni kildami nei leisdamiesi. Tūpdamas su viršsvoriu lėktuvas gali patirti konstrukcinių pažeidimų. Taigi, jei lėktuvui tenka grįžti, tarkim, dėl to, kad sunegalavo keleivis ar kildamas orlaivis patyrė kokių nors problemų, jam reikia atsikratyti degalų todėl, kad nusileidimui jis yra per sunkus.
Populiarieji Boeing 737 ir Airbus A320 lėktuvai neturi galimybės ore atsikratyti degalų. Taigi, jei tektų nedelsiant leistis, lėktuvas tūptų su viršsvoriu. Greičiausiai, tai įvyktų saugiai, tačiau lėktuvas gali būti apgadintas. Mažų mažiausiai vėliau jam tektų atlikti nuodugnią inspekciją. Boeing 757 yra didelis lėktuvas, tačiau degalų išmetimo sistemos neturi, nes maksimalios pakilimo ir nusileidimo svorio ribos yra panašios – šis lėktuvas gali saugiai leistis su beveik pilnais degalų bakais.
Retas atvejis, kuomet degalais atsikratoma palyginti nedideliame aukštyje
Taigi, lieka vienintelis klausimas – ar lėktuvas išpurkštų degalus virš tankiai gyvenamų vietų. Ši procedūra yra suderinama su oro eismo kontrolieriais, kurie suteikia leidimą atsikratyti degalų dalies. Nors purkšti reaktyvinį kurą virš gyvenamų teritorijų vengiama, kartais tai atliekama ir nesukelia jokių problemų. Degalai purškiami tik didesniame aukštyje, kur jie iš karto virsta migla ir išsisklaido. Vėliau ją išblaško vėjas ir ant žemės reaktyviniais degalais tikrai nelyja. Kita vertus, oro eismo kontrolieriai pasirūpina, kad degalai nebūtų purškiami kitų lėktuvų kelyje, kad varikliai neįtrauktų tos degios miglos. Ir, žinoma, tai yra tarša, todėl tai daroma tik kritiniais atvejais.
Kiti įdomūs klausimai apie aviaciją:
Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?
Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?
Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?
Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?
Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?
