Pažvelkite į Aranui laivų nuotraukas – jie atrodo tarsi būtų sulipdyti iš dviejų, nors ir buvo pastatyti visiškai įprastais metodais. Jauniausias Aranui laivas, Aranui 5, net nėra senas – jis dirba nuo 2015 metų. Ir nors jis nėra gražiausias laivas pasaulyje, jį pamatę žmonės plačiai šypsosi.

Egzistuoja daug funkcionaliai skirtingų laivų tipų ir ne visi jie yra gražūs. Jei laivas nėra skirtas keleiviams, tikėtina, kad jo išvaizdai nebus skirtas didelis dėmesys. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl skiriasi kapitono tiltelio pozicija konteineriniuose ir kruiziniuose laivuose. Be to, istoriniai laivai mums dažnai atrodo gražesni – štai burlaivis Amerigo Vespucci kadaise gavo tokį komplimentą, kad šis buvo įrašytas į jo istoriją.

Aranui 3- atrodo, kaip du į krūvą suklijuoti laivai, nes jis atlieka dvi funkcijas. (Sémhur, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Aranui – tai visa laivų serija. Vienas keitė kitą, jie neplaukiojo vienu metu, bet visi buvo pastatyti tai pačiai užduočiai – kursuoti tarp Taičio ir Markizo salų Prancūzijos Polinezijoje. Aranui 3, pakeitęs Aranui 1 ir 2, buvo parduotas, kad jo vietą galėtų užimti Aranui 5. Šie du laivai yra panašūs – abu negražūs. Nes abu yra savotiški hibridai.

Aranui 3 dėl neypatingai gražaus profilio Taityje traukė turistų žvilgsnius, tačiau vietiniams tai buvo labai svarbus laivas. Rumunijoje 2002 metais pastatytas 117 metrų ilgio Aranui 3 yra registruotas kaip keleivinis, tačiau priekinė jo dalis yra krovininė. Ir, aišku, turi savo kraną, nes Aranui laivai Polinezijoje lanko uostus be gerai išvystytos infrastruktūros. Galima sakyti, kad tai – didžiulis plaukiojantis pikapas, kuriame telpa 208 keleiviai.

Aranui 5 pakeitė Aranui 3. Naujesnis laivas yra didesnis ir talpesnis. (Saga70, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Aranui 5, pastatytas Kinijoje, į regioną atvyko 2015 metais ir pakeitė Aranui 3. Jo ilgis – jau 126 metrai, jame telpa 258 keleiviai. Krovinys yra labai įvairus – nuo maisto produktų iki statybinių medžiagų ir įrankių. Aranui laivai buvo sukurti tam, kad pilnai aptarnautų mažas Markizo salas. Siųsti atskirus krovininius ir keleivinius laivus čia tiesiog neapsimoka.

Bet Prancūzijos Polinezijai pastatyti Aranui laivai čia – tik pavyzdys. Anksčiau tokie krovininiai-keleiviniai laivai buvo gerokai dažnesni.

Aranui 3 gabeno pačius įvairiausius krovinius – viską, ką vietiniai norėjo pergabenti tarp Markizo salų. (Remi Jouan, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl krovininiai-keleiviniai laivai beveik išnyko?

Krovininiai-keleiviniai laivai egzistavo labai ilgą laiką. Net ir mediniai burlaiviai, veikę kaip prekiniai laivai, ėmė ir krovinius, ir keleivius. Daugmaž modernią formą krovininiai-keleiviniai laivai įgijo 19 amžiuje, kai skirtingus Pasaulio žemynus sujungė reguliarūs santykinai greitų garlaivių maršrutai. Tai nulėmė keli pažangos žingsniai.

Britų inžinierius Alfredas Holtas sukūrė patobulintą garo variklį, kuris naudojo daug mažiau kuro ir leido laivams plaukti toliau. Nauji laivybos keliai atsivėrė ir 1869 metais atidarius Sueco kanalą, ir 1914 metais, kai pirmieji laivai pajudėjo per Panamos kanalą. Amerikos žemyne sparčiai vystėsi visos pramonės šakos, buvo darbo ir žmonės norėjo keliauti. Kam siųsti kelis laivus, kai vienas didelis laivas gali paimti daug keleivių ir daug krovinio? Ypač, kai į maršrutas pirmyn-atgal keleivių ir krovinio santykiu yra asimetriškas.

RMS St. Helena – vienas paskutinių britiškų krovininių-keleivinių laivų. Jo maršrutas jungia Keiptauną ir Šventos Elenos salą. (David Stanley, Wikimedia (CC BY 2.0)

20 amžiaus pradžioje krovininių-keleivinių laivų skaičius pradėjo augti, nes, vaizdžiai tariant, pasaulis traukėsi. Vienu metu jie sudarė didelę dalį Jungtinės Karalystės komercinio laivyno. Tačiau antrojoje amžiaus pusėje ėmė ryškėti griežtai specializuotų laivų privalumai. Be to, norinčių keliauti į kitą pasaulio pusę laivu buvo vis mažiau. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjo reguliarūs transatlantiniai skrydžiai reaktyviniais lėktuvais. Netrukus po to pradėti statyti (žinote, kad laivai nėra gaminami) specializuoti konteinerių laivai. Auganti pasaulio ekonomika vertė statyti vis didesnius krovininius laivus ir keleiviai juose buvo tik mažai pelningas priedas, todėl su laiku tokių krovininių-keleivinių laivų vis mažėjo.

Bet kai kure jie išliko. Ypač ten, kur reguliarūs lėktuvų maršrutai yra reti ar net neįmanomi. Krovininiai-keleiviniai laivai dažnai dirba tarp mažesnių salų. Taip, kai kurias jų galima pasiekti keleiviniais keltais, bet ne visada. O skrydžių dažnai apskritai nėra, todėl tokie laivai yra tikras išsigelbėjimas mažyčių salų gyventojams. Krovininiai-keleiviniai laivai yra ekonomiški, tausoja resursus, sumažina būtiną jūreivių skaičių.

Aranui 3 ir panašūs keleiviniai-krovininiai laivai gali pasiūlyti pigesnes keliones, ypač sudėtingos geografijos regionuose. (Remi Jouan, Wikimedia (CC BY 3.0)

Beje, ir didieji konteineriniai laivai gali imti keleivius. Tiesa, nedaug – gyvenamoji erdvė juose yra labai ribota. Be to, imant didesnį keleivių skaičių krovininis laivas techniškai taptų keleiviniu ir jam būtų taikomi papildomi reikalavimai. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės taisyklės nurodo, kad, jei laive yra daugiau nei 12 keleivių, jame privalo būti ir gydytojas.

Kalbant apie specializuotus laivus, ar žinote, kuo ypatingi milžiniški gyvūnus gabenantys laivai? O kokią funkciją atlieka pasagos formos Pioneering Spirit?

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia