Laivų greitis įprastai matuojamas ne kilometrais per valandą, o mazgais. Jį, žinoma, galima paversti mums pažįstamais mato vienetais – 1 mazgas yra 1,852 km/val. -, bet tai daroma retai. Kodėl?

Kilometrais per valandą laivų greitis įprastai nematuojamas. (Maxsah, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Nodum.lt dažnai publikuoja straipsnius apie laivus. Kai juose minimas greitis (pavyzdžiui, kai rašėme apie maksimalų krovininių laivų greitį), būtinai jį paverčiame kilometrais per valandą, nes šis greičio matavimo vienetas mums visiems yra gerai pažįstamas. Tačiau tiesa yra ta, kad jau kelis amžius laivų greitis matuojamas mazgais. Ir tai nėra retas linktelėjimas tradicijai – greičio matavimas mazgais yra visiškai įprastas šių dienų laivyboje.

Laivo greičio matavimas yra svarbus navigacijai. Dabar visa tai atliekama pasitelkus GPS technologiją, tačiau dar visai neseniai laivai naudojo sekstantus, kompasus ir jūrlapius, kad suprastų, kur yra ir link kur juda. Šalia šių prietaisų reikėtų paminėti ir dar vieną – laivo greitis anksčiau buvo nustatomas pasitelkus lagą.

Tradicinias lagas – šis prietaisas leidžia išmatuoti laivo greitį. (Lokilech, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tradicinis lagas – tai jūrinis navigacinis prietaisas, sudarytas iš ilgos virvės (laglynio) ir prie jos trijuose taškuose pritvirtintos medinės pusapvalės plokštės. Išmestas į vandenį lagas susiduria su hidrodinaminiu pasipriešinimu, todėl, vaizdžiai tariant, tiesiog sustoja vietoje, o laivas su laisvai laikoma lago virvės rite nuplaukia tolyn. Ta virvė nustatytais intervalais yra pažymėta mazgais. Navigatorius tiesiog suskaičiuodavo kiek mazgų lagas ištempia per nustatytą laiką (tradiciškai per 30 sekundžių) ir taip apskaičiuodavo laivo greitį. Tai, beje, yra priežastis, kodėl laivybos praeitį vaizduojančiuose filmuose dažnai matote smėlio laikrodžius.

Lagai naudojami nuo 15 ar 16 amžiaus, nors prireikė šiek tiek laiko, kol lago plokštelės forma ir atstumas tarp mazgų tapo daugmaž standartizuoti. Britiškoje (todėl ir Europietiškoje) laivybos tradicijoje buvo nustatyta, kad atstumas tarp mazgų turėtų būti 47 pėdos ir 3 coliai (apie 14,4 metrai). Tai – labai dideli tarpai, bet labai tikslių matavimų niekas ir nesitikėjo. Juk lagą stumdė srovės, paties laivo keliamos bangos, o laikas buvo matuojamas netiksliais 30 sekundžių smėlio laikrodžiais. Taigi, patyrę navigatoriai stengdavosi kompensuoti matavimų netikslumus kitais navigacijos metodais.

Modernesnis hidrodinaminis lagas virvės su mazgais jau neturėjo. (Naval History & Heritage Command, Wikimedia(CC BY 2.0)

Pagal tarptautinį apibrėžimą, 1 mazgas – tai 1 jūrmylė per valandą. Jūrmylė – tai dar vienas specifinis matavimo vienetas, kadaise apibrėžtas kaip meridiano arka apimanti vieną platumos laipsnio minutę. Nesupratote? Nesvarbu – dabar tai yra 1852 metrai.

Kodėl laivų greitis iki šiol matuojamas mazgais?

Lagais (bent jau tokiais iš lentų ir virvių) laivų greitis nebėra matuojamas. Kartais naudojami fiziniai prietaisai (įvairūs hidrodinaminiai ir indukciniai matuokliai), bet dažniausiai pasikliaujama GPS. Tai kodėl tuomet laivyba liko prie greičio matavimo mazgais, kurie net nėra Si sistemos vienetai? Kodėl laivų greitis matuojamas ne kilometrais per valandą?

Matote, su kilometrais ir myliomis yra viena problema – juos sunku išmatuoti ant vandens. Kilometrą galima nubrėžti ant kelio asfalto, o kaip tai padarytumėte ant vandens? Skysčiai juda ir maišosi – kaip galite pasakyti vandens ilgį? Taigi, laivų greičio matavimas kilometrais per valandą tiesiog nėra toks naudingas ir patogus, nes tie kilometrai vandenyne yra labai neapibrėžti.

Laivo greičio matavimai yra labai svarbūs navigacijai. Ypač laikais kai dar nebuvo GPS. (Christian Ferrer, Wikimedia (CC.AS.A-3.0)

Įsivaizduokite, kad tarp dviejų miestų yra 100 km atstumas. Jei iš vieno miesto į kitą jums reikėtų nuvažiuoti per valandą, jūs žinotumėte, kad jums reikia palaikyti bent 100 km/val. greitį. Jei pažįstate savo automobilį, tikriausiai net žinote, kokias variklio apsukas reikėtų palaikyti.

Tuo tarpu laivų kelias yra banguojantis ir turi paslėptų srovių. Laivo variklio apsukos nėra tiesiogiai susietos su laivo plaukimo greičiu, nes jam labai didelę įtaką daro vandens judėjimas. Tai kaip galima sakyti, kad laivas plaukia, pavyzdžiui, 50 km/val. greičiu jei po valandos jis gali būti nuplaukęs net 100 ar vos 10 kilometrų, priklausomai nuo srovių ir vėjo?

Nors greičio matavimas mazgais yra ir tradicija, šis matavimo vienetas laivams turi privalumų. (Monster4711, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kilometras laivams yra per trumpas. Kilometras yra tinkamas greičiui sausumoje matuoti, nes neramiame vandenyje 1 km gali greitai ištirpti ir tas keliavimo greitis kilometrais per valandą nenusako artėjimo prie kelionės tikslo.

Tai kuo mazgai ypatingi? Grįžtame prie jau paminėto apibrėžimo – 1 mazgas yra 1 jūrmylė per valandą. 1 jūrmylė, kaip jau minėjome, dabar yra išvestinis vienetas lygus 1852 metrams, tačiau šis dydis vis dar yra artimas meridiano arkai apimančiai vieną platumos laipsnio minutę. Kitaip tariant, 1 jūrmylė yra lengvai integruojama į pasaulio koordinačių sistema. Juk laivo greitis matuojamas būtent navigacijai.

Dėl tos pačios priežasties mazgais matuojamas ir lėktuvų greitis. Jie irgi keliauja dideliais atstumais ir jiems irgi svarbiau žinoti kelionės per žemėlapį greitį. Žinoma, lėktuvai taip pat matuoja savo greitį ore ir žemės atžvilgiu.

GPS technologija šiuos klausimus išsprendė, bet greičiausiai laivų greitis ir ateityje bus matuojamas mazgais – šis mato vienetas nepriklauso Si sistemai, bet yra labai patogiai integruojamas į koordinačių sistemą. Beje, trumpas faktas pabaigai – kartais laivų greitis klaidingai žymimas mazgais per valandą (jūrmylės per valandą per valandą?) Tai – juokinga klaida, į kurią dabar tikrai atkreipsite dėmesį.

O Nodum.lt laivų greitį visada stengiasi pateikti suprantamai ir aiškiai. Svetainės straipsniai privalo būti prieinami visiems, nepriklausomai nuo skaitytojų išsilavinimo ir patirties. Todėl čia laivų greitis dažnai pristatomas ir mazgais, ir kilometrais per valandą. Jei norite prisidėti prie Nodum.lt augimo ir kartu sužinoti keletą faktų apie svetainės kūrimą bei autorių, kviečiame prisijungti prie Nodum.lt Patreon puslapio – Patreon.com/nodumLT. Apie tai, kam jis reikalingas, galite paskaityti čia.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia