Lamborghini – tai italų superautomobilių markė, įkurta 1963 metais. Visą šį laiką Lamborghini logotipe matomas bėgantis bulius. Negana to, dauguma Lamborghini modelių gavo vardus susijusius su korida (žmonių kautynėmis su buliais). Tik kodėl?
Šiame straipsnyje trumpai perbėgsime ankstyvąją Ferruccio Lamborghini istoriją – iki momento, kai jis nusprendė, kad jo vardo automobilių gamintojo logotipas bus besiveržiantis bulius. Iš tikrųjų, kai kurių kompanijų logotipai turi įdomias istorijas. Pavyzdžiui, ar žinote, kokia inovacija vaizduojama Citroën logotipe? O kodėl Koenigsegg superautomobiliai žymimi vaiduoklio atvaizdu? Tikrai esate buvę Setra keleiviu – kodėl šio autobusų gamintojo logotipas yra raidė K?
Ferruccio Lamborghini – karys, mechanikas, pramonininkas, genijus
1916 metais vyndarių šeimoje Ferara provincijoje Šiaurės Italijoje gimė Ferruccio Lamborghini. Jis augo ūkyje, bet jį labiau domino ne vynuogės, o traktoriai ir kita technika. Nieko keisto, kad užaugęs jis pasuko būtent šia kryptimi ir Fratelli Taddia institute prie Bolonijos studijavo mechaniką. Tų mokslų prireikė labai greitai – 1940 metais Ferruccio Lamborghini buvo pašauktas į Italijos karines oro pajėgas ir buvo dislokuotas Rodo saloje, kur palyginti saugiai tarnavo kaip mechanikas. Vykstant karui Lamborghini išvengė bendražygių baigties ir netapo karo belaisviu Vokietijoje, bet neturėjo galimybių palikti Rodo salos, todėl ten, su vokiečių leidimu, atidarė mažas dirbtuves. Karui baigiantis Rodo salą okupavo britai ir Ferruccio Lamborghini buvo sulaikytas už kolaboravimą su vokiečiais. Į žemyninę Italiją jis grįžo tik 1946 metais būdamas 30 metų amžiaus.
Lamborghini greitai vedė ir Bolonijoje įkūrė automobilių remonto dirbtuves. Jis norėjo dirbti rankomis ir buvo talentingas mechanikas. Kai neremontavo automobilių, jis juos modifikavo. Ferruccio Lamborghini su savo patobulintu kukliu Fiat Topolino automobiliu netgi dalyvavo 1948-ųjų Mille Miglia lenktynėse. Tiesa, nesėkmingai – Turine trenkėsi į restorano sieną, įveikęs 680 mylias iš tūkstančio. Tačiau tuo metu saujelė žmonių jau pažinojo Ferruccio Lamborghini ne kaip lenktyninių automobilių kūrėją, o kaip traktorių gamintoją.
1947 metais Ferruccio Lamborghini apsižvalgė aplink ir pastebėjo šį tą keisto. Karo nusiaubtoje Italijoje buvo daug atliekamos karinės technikos. Tuo pačiu metu, žemdirbiams technikos trūko. Nagingas meistras sujungė taškus ir iš atliekamų karinių sunkvežimių dalių ėmė konstruoti traktorius. 1948 metais šis verslas tapo oficialiu, o Ferruccio Lamborghini tapo pramonininku – įkurta Lamborghini Trattori kompanija.
Vienas iš Lamborghini verslo ramsčių buvo valstybinė agentūra Azienda Rilievo Alienazione Residuati (ARAR). Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo specialiai įkurta tam, kad parduotų Italijoje konfiskuotą bei apleistą karinę techniką. Italijai labai reikėjo pinigų, o nenaudojama technika buvo tas resursas, kuriuo Ferruccio Lamborghini sugebėjo pasinaudoti. Italijos valdžia padėjo Lamborghini ir 1952 metais, kai sukūrė palankia sąlygas Italijos ūkininkams imti paskolas itališkai žemės ūkio technikai pirkti.
Ferruccio Lamborghini buvo genijus. Šeštojo dešimtmečio pradžioje benzinas Italijoje buvo labai brangus, o Lamborghini traktoriai naudojo britiškus benzininius sunkvežimių Morris variklius. Lamborghini sukūrė novatorišką degalų įpurškimo sistemą, kuri leido varikliui užsivesti su benzinu, o tuomet deginti dyzeliną. Nors su laiku ARAR centrų aruodai tuštėjo, Lamborghini nepasimetė ir tiesiog savo gaminamuose traktoriuose palaipsniui didino originalių detalių skaičių.
Lamborghini Trattori augo, pildydama Ferruccio kišenes. Ir tuomet jau gerai žinomas pramonininkas ėmė pirkti brangius automobilius – jo kolekcijoje buvo Alfa Romeo, Lancia, Mercedes-Benz, Jaguar, Maserati automobiliai. Ferruccio Lamborghini mėgo greitus stilingus automobilius. 1958 metais jis įsigijo pirmąjį Ferrari 250 (vėliau turėjo dar bent du).
Ferrari sankaba prieš Lamborghini ir buliai
Ferruccio Lamborghini negailėjo kritikos savo turėtiems automobiliams. Nors jis turėjo net du Maserati 3500 GT, daug vėliau sakė, kad jie jam nelabai patiko, nes buvo sunkūs ir ne tokie jau greiti. Ferrari 250 jam irgi nepatiko, nors jis jų turėjo ne vieną. Jam atrodė, kad Ferrari 250 yra tik gatvėms pritaikytas lenktyninis bolidas, o ne patogus GT. Tais laikais Ferrari iš tikrųjų nebuvo labai prabangūs, nes Enzo Ferrari labiausiai rūpėjo automobilių sportas. Mechanikas Ferruccio Lamborghini negalėjo pakęsti ir to, kad Ferrari 250 sankaba greitai susidėvėdavo ir gesdavo, o atvykus į Ferrari dirbtuves jis negalėjo stebėti, kaip ji remontuojama. Savo nuoskaudas Lamborghini išsakė pačiam Enzo Ferrari. Turtingi italų pramonininkai galėjo kalbėtis kaip lygus su lygiu, tačiau išdidusis Enzo Ferrari kritikos savo automobiliams ir kompanijos filosofijai nepriėmė ir, galima sakyti, išginė Ferruccio Lamborghini.
Ferruccio Lamborghini pats modifikavo savo Ferrari 250 ir pastebėjo, kad tai nėra taip jau sunku. Tai jam suteikė postūmį kurti savo automobilių markę.
Beje, įdomus faktas. Ta nemaloni patirtis su labai į lenktynes orientuotais Ferrari automobiliais paskatino Feruccio Lamborghini vėliau atmesti bet kokias sporto ambicijas. Kai jo inžinieriai siūlydavo paversi kokį nors Lamborghini automobilį lenktyniniu bolidu, jis tokias idėjas iškart užgniauždavo, sakydamas, jo klientai važinėja keliais.
Automobili Lamborghini kompanija buvo įkurta 1963 metais. Tais pačiais metais Turino automobilių parodoje pristatytas pirmasis kompanijos automobilis – Lamborghini 350GTV.
Gerai pažiūrėkite į Lamborghini 350GTV. Sugerkite jo formas, supraskite jį. Ir nustebkite išgirdę, kad šis automobilis buvo sukurtas per keturis mėnesius. Nupieštas, nulipdytas, pagamintas ir surinktas – per keturis mėnesius! Laikais, kai nebuvo kompiuterių, CNC staklių, 3D spausdintuvų, kompanijoje, kuriai tai buvo pirmasis automobilis. Ar galite tai suprasti? 350GTV atsirado iš nieko – iš idėjos galvoje – ir perėjo pagrindinius automobilio vystymo žingsnius nuo eskizo popieriuje ir molio skulptūrų iki tikro plieninio-aliumininio modelio su interjeru, durelėmis, važiuokle. Vos per 4 mėnesius!
Ir taip, tais 1963 metais jis nebuvo toks gražus, kaip atrodo dabar. Kėbulo detalės netiko tobulai, trūko kai kurių smulkmenų (pavyzdžiui, valytuvų, pedalų), o vietoje V12 variklio, kuris, beje, jau buvo sukurtas, po kapotu buvo plytos. Turine Lamborghini 350GTV pasirodė, kad pristatytų kompaniją ir dizainą. Tegul tai – neužbaigtas kėbulas su kažkur gamykloje paliktu varikliu, bet tokie dizainai ir modeliai per 4 mėnesius tiesiog negimsta. O šis dar buvo rankomis suformuotas iš plieno ir aliuminio.
Dar keisčiau tai, kad Lamborghini 350GTV dizainas nebuvo labai gerai įvertintas. Paslepiami žibintai tuo metu nebuvo populiarūs, o dizainerio Giorgio Prevedi maišytos aštrios ir minkštos linijos daug kam atrodė keistai. Vėliau sukurtas Lamborghini 350 GT, tikrasis pirmasis markės modelis, gamintas 1964-1966 metais, turėjo visiškai kitokį dizainą, kuriuo pasirūpino dizaino namai ir kėbulų gamintojas Carrozzeria Touring.
Bet čia – tik tarp kitko. Svarbiausia tai, kad Lamborghini 350GTV jau turėjo besiveržiančio buliaus logotipą. Lamborghini traktoriai taip dar nebuvo žymimi.
Visą Lamborghini simboliką apibrėžęs momentas įvyko 1962 metais, kai Ferrucio Lamborghini vizito Ispanijoje metu apsilankė rančoje, kur koridai veisiami Miura veislės buliai. Miura buliai koridose dalyvauja nuo 1849 metų, veislė kilo iš vienos rančos, priklausiusios Miura šeimai. Miura buliai yra dideli, veržlūs, agresyvūs ir labai protingi. Tie kovai veisiami buliai Ferrucio Lamborghini paliko tokį gilų įspūdį, kad jis nusprendė savo planuojamai automobilių markei suteikti bėgančio buliaus logotipą.
Bet tai, aišku, dar ne viskas. Miura veislė turi labai kilmingas šaknis – ji išvesta iš penkių istorinių Ispanijos bulių giminės linijų – Gallardo, Cabrera, Navarra, Veragua ir Vistahermosa-Parladé. Garsus bulius vardu Murciélago irgi buvo įvestas į Miura veislę. Kiek iš paminėtų žodžių atpažįstate kaip Lamborghini modelius?
1966 metais, praėjus vos 3 metams po markės įkūrimo, pristatytas Lamborghini Miura yra vienas iš pirmųjų tikrų superautomobilių ir jam reikėjo ypatingo vardo. Ferrucio Lamborghini žinojo gerą pavadinimą automobiliui – pavadino jį savo pamėgtų jaučių veisle. Absoliuti dauguma vėliau sekusių Lamborghini modelių, įskaitant ir sukurtus po to, kai Ferrucio Lamborghini pardavė savo kompaniją, nešioja su korida ar buliais susijusius vardus.
1974 metais Ferrucio Lamborghini galutinai paliko pramonę. Traktorių verslą jis pardavė anksčiau, o atsisakęs ir automobilių jis pasitraukė į didelį ūkį Umbrijoje. Ten jis savotiškai grįžo prie savo šaknų – ūkininkavo ir net gamino vyną. Ferrucio Lamborghini mirė 1993 metais, būdamas 76 metų amžiaus.