Neįtikėtinas išsigelbėjimas – kaip nusileido stogo netekęs B737?

Lėktuvo fiuzeliažas ne šiaip sau yra cilindro formos – tai yra slėginis indas. O kai slėginis indas plyšta, tai dažniausiai įvyksta su milžiniška jėga. 1988-ųjų balandžio 28 dieną tuo įsitikino Aloha Airlines keleiviai – 7,3 km aukštyje jų Boeing 737 staiga neteko didelės savo stogo dalies.

Tokiuose straipsniuose visada primenu, kad keliauti lėktuvais yra saugu. Taip, avarijų pasitaiko ir tuoj apie vieną jų paskaitysite. Tačiau lėktuvai yra labai saugi technika, komercinė aviacija yra sutvirtinta daugybe saugumo taisyklių ir procedūrų, o tikimybė, kad jūs keliaudami lėktuvu patirsite rimtą incidentą yra menka. Tos taisyklės ir procedūros dažnai yra ne kas kito kaip išmoktos pamokos – netgi šis 1988-ųjų Aloha Airlines incidentas turėjo didžiulę įtaką komercinei aviacijai.

Kaip galite įsivaizduoti, Aloha Airlines vykdė skrydžius Havajuose. Šios oro linijos veikė nuo 1946 iki 2008 metų ir turėjo gana didelį orlaivių parką. Kai kurie lėktuvai skraidino keleivius iš žemyninės JAV dalies į Havajų salyną, kai kurie – tiesiog šokinėjo tarp salų. 1988-ųjų balandžio 28 dieną vienas Aloha Boeing 737-200 vykdė įprastus suplanuotus skrydžius tarp kelių Havajų miestų. Tą dieną jis pirmyn-atgal skrydžiais jungė Honolulu su Hilu, Maui ir Kauaju. Tai buvo įprasta darbo diena. Oras buvo gražus, skrydžiai buvo trumpi, o keleiviai – puikiai nusiteikę. 13:25 tas Boeing 737 pakilo dar vienam skrydžiui iš Hilo į Honolulu.

Po maždaug 23 minučių, kai lėktuvas jau buvo 7,3 km aukštyje, pasigirdo trenksmas ir kurtinantis vėjo švokštimas. Pilotai pajuto, kaip lėktuvas pradėjo siūbuoti. Atsisukę jie pamatė šį tą siaubingo – kabinos durų nebebuvo, o virš pirmos klasės vietų spindėjo mėlynas dangus. Išsigandę keleiviai tikriausiai šaukė, bet per vėjo šniokštimą jų klyksmai buvo negirdimi.

Boeing 737 fiuzeliažas tiesiog suplyšo. Maždaug 5,5 metrų ilgio sekcija nuskriejo nuo lėktuvo, pakeliui apdaužydama sparnus ir uodegą. Keleiviai buvo prisisegę ir liko savo vietose netikėtai kabrioletu virtusiame lėktuve. Tačiau viena skrydžių palydovė, 58 metų Clarabelle Lansing, buvo išsiurbta pro atsivėrusią skylę. Jos kūnas, beje, niekada nebuvo surastas. Kaip ir tas fiuzeliažo fragmentas – jis turbūt nuskendo Ramiajame vandenyne.

Sužeistas paukštis iš karto pradėjo leistis žemyn, kur oro daugiau. Pilotai radijo ryšiu pranešė apie juos ištikusią nelaimę ir pasuko link artimiausio Kahului oro uosto. Kairysis lėktuvo variklis netrukus nustojo veikti – jį sugadino fiuzeliažo atplaišos. Žalos patyrė ir uodega, sparnai. Tačiau tas lėktuvas nusileido sėkmingai, praėjus 13 siaubo minučių po incidento. Jis nusileido gana paprastai, be didesnės dramos. Keleiviai ir įgulos nariai evakavosi pripūstomis avarinėmis čiuožynėmis.

Neįtikėtina, bet žuvo tik ta viena skrydžių palydovė, kuri buvo išsiurbta į lauką 7,3 km aukštyje. Dar 65 žmonės buvo sužeisti, 8 iš jų – rimtai. 94 iš 95 lėktuve buvusių žmonių išgyveno. Maui sala nebuvo pasiruošusi tokio dydžio avarijai, todėl sužeistuosius į ligonines vežė paprasti turistiniai mikroautobusai, bet viskas iš esmės baigėsi geriau nei būtų galima prognozuoti.

Iš karto prasidėjo tyrimai, nes reikėjo išsiaiškinti, kas sukėlė tokią keistą avariją. Viena lemtingo skrydžio keleivė tyrėjams sakė, kad lipdama į lėktuvą ant fiuzeliažo pastebėjo įtrūkimą, bet niekam nieko nesakė, nes nemanė, kad tai yra problema.

Tokį neįprastą fiuzeliažo plyšimą nulėmė kelios priežastys, kurias tikriausiai galite numanyti. Tam Boeing 737-200 jau buvo 19 metų – jis buvo pagamintas 1969 metais. Visą savo gyvenimą jis vykdė palyginti trumpus skrydžius Havajuose. Taigi, jis išgyveno labai daug pakilimo-tūpimo ir slėgio pokyčio ciklų ir dirbo šalia sūraus vandenyno. Avariją sukėlė elementarus metalo nuovargis (susilpnėjimas nuo dažno streso) keliuose taškuose ir korozija. Dėl šių faktorių fiuzeliažo aliuminis ėmė skylinėti, įtrūkimai ėmė jungti kniedžių skyles ir galiausiai, vieną lemtingą dieną, lėktuvas nebeatlaikė to slėgių skirtumo ir nusimetė labiausiai susilpnėjusią korpuso dalį.

Žinoma, kalčiausia buvo netinkama priežiūra ir neatidžios inspekcijos. Kniedžių skyles su laiku sujungę įtrūkimai galėjo būti pastebėti, bet lėktuvai buvo apžiūrimi naktį, kai technikai yra pavargę, apšvietimas yra prastesnis, bet skrydžių mažiau. Fiuzeliažą sudaro keli metalo sluoksniai ir jie turi būti tinkamai sujungti. Boeing tuo metu naudojo medžiagines epoksidinės dervos juostas, kurios sukūrė tvirtą jungtį tarp sukniedytų skardos plokščių, bet padėjo drėgmei prasiskverbti gilyn.

Po šios Aloha oro linijų lėktuvo avarijos Boeing pakeitė fiuzeliažo jungčių konstrukciją, kad jos būtų atsparesnės metalo nuovargiui ir netaptų sunkiai pastebimos korozijos taškais. Žinoma, ir rekomendacijos orlaivių priežiūrai buvo perrašytos, pabrėžiant būtinybę gerai apžiūrėti fiuzeliažo išorę. Pokyčiai nebuvo kardinalūs – ne tokie kaip kvadratinius langus turėjusio de Havilland Comet atveju -, bet jų pakako.

Savaime aišku, tas lėktuvas nebuvo remontuojamas. Jis buvo vietoje supjaustytas ir tapo metalo laužu.