Įsivaizduokite tokį scenarijų: jūsų lėktuvas ramiai skrenda į populiarų kurortą. Mieguisti keleiviai svajoja apie paplūdimį ir net neužmerkę akių mato topazo mėlynumo vandenį. Staiga kažkas surinka „skraidanti lėkštė!“ ir visi subėga į kairiąją lėktuvo pusę pažiūrėti į Žemę aplankiusius ateivius. Net nesvarbu, ar tai buvo pokštas, ar per daug gardaus vyno sukeltas sapnas – kas nutiks, jei visi keleiviai subėgs į vieną lėktuvo pusę?
Šis klausimas, beje, nėra hipotetinis – taip jau yra buvę. Bet neskubėkite manyti, kad žinote atsakymą. Juk skrydžių palydovai niekada neperspėja tolygiai pasiskirstyti abejose salono pusėse. Ir niekas jums nesako, kad negalite nueiti į kitą lėktuvo pusę, kur, galbūt, sėdi jūsų draugai. Jei tai būtų tikra problema, negi tai nebūtų įtraukta į prieš skrydį skaitomą saugumo instruktažą?
Šiame straipsnyje rasite kelis įdomius faktus apie svorio pasiskirstymą lėktuvuose. Bet taip pat kviečiu paskaityti apie tai, kodėl per debesis skrendantį lėktuvą dažnai kamuoja turbulencija. Taip pat sužinokite, kodėl Airbus A350 atrodo tarsi turėtų juodą kaukę.
Svorio pasiskirstymas yra svarbus
Svorio pasiskirstymas lėktuvams iš tikrųjų yra svarbus. Lėktuvo sparnai yra pagrindiniai keliantys įrenginiai, ant kurių fiuzeliažas yra tarsi pakabintas. Tai reiškia, kad jei daugiau svorio sudėtume į priekį, nosis pasvirtų žemyn. Jei daugiau svorio būtų gale, nosis pakiltų aukštyn.
Aišku, pilotai vairalazdžių judesiais gali nukreipt nosį tai aukštyn, tai žemyn. Be to, lėktuvai turi vadinamuosius povairius (trimerius) – mažus aerodinaminius paviršius, kurie padeda subalansuoti lėktuvo padėtį ore taip, kad jis skristų nepakrypęs, tiesiai ir neapkraudamas vairų (ir pilotų rankų). Tačiau vis tiek egzistuoja saugios ribos, kuriose turi būti lėktuvo svorio centras. Apie tai leidžiami vadovėliai, tai pabrėžia ir lėktuvų gamintojai. Skaičiuojant lėktuvo svorio centrą, siekiant įsitikinti, kad jis yra saugiose ribose, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad skrydžio metu lėktuvas sudegins nemažai degalų ir palengvės.
Kartą vienas mano, Nodum.lt autoriaus, skrydis buvo šiek tiek atidėtas, nes vienas keleivis tiesiog nepasirodė ir teko iš lėktuvo pašalinti jo bagažą. Nelaimėlio lagaminai, matyt, buvo kažkur giliai, nes vėliau pilotas pranešė, kad reikia iš naujo apskaičiuoti centruotę (aviacijoje žinomą kaip CG), nes bagažo skyrius buvo sudėliotas iš naujo. Taigi, svorio pasiskirstymas yra svarbus saugumui (ir netiesiogiai net degalų sąnaudoms) ir privalo būti ribose, kurias numatė gamintojas. Anksčiau kai kurie lėktuvai netgi turėdavo balastą, kuris subalansuodavo orlaivį.
Blogiausia, kas gali nutikti, yra staigus svorio pasiskirstymo pasikeitimas jautriausiomis skrydžio akimirkomis.
Kaip krokodilas lėktuvo katastrofą sukėlė
Skamba kaip šiurpios pasakos vaikams pradžia, bet tai – tikra tragiška istorija. 2010 metais vidinis skrydis Kongo Demokratinėje Respublikoje baigėsi nelaime, nes krokodilo besileidžiančiame lėktuve išsigandę keleiviai subėgo į salono priekį.
Kažkas į skrydį atsinešė krokodilą – nelegalų ir slaptą krovinį. Jis didžiąją kelionės dalį tyliai tupėjo nedidelio Let L-410 Turbolet lėktuvo bagažo skyriuje, bet, matyt, galiausiai ištrūko iš krepšio ir įžengė į saloną. Keleiviai labai išsigando plėšraus roplio ir visi nubėgo į salono priekį arčiau pilotų. Tai labai staiga pakeitė svorio centrą ir L-410 nukrito maždaug 1 km iki oro uosto tako pradžios. Orlaivis kliudė ir namą, bet jame nieko nebuvo. Tačiau 19 lėktuve buvusių žmonių žuvo iš karto, dar vienas mirė ligoninėje. Išgyveno tik vienas žmogus. Krokodilas išgyveno katastrofą, bet buvo užmuštas į įvykio vietą atskubėjusių gelbėtojų.
1981 metais keleivinis Tupolev Tu-104A sudužo vos pakilęs iš Puškino oro uosto Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge), pražudydamas visus 50 viduje buvusių žmonių. Tyrimas parodė, kad lėktuvas buvo netinkamai pakrautas. Liudininkai teigė, kad lėktuve buvo popieriaus rulonų, kurie galėjo pajudėti lėktuvui bėgėjantis. Taip pat manoma, kad 28 lėktuve buvę sovietų karininkai spaudė įgulą skristi, nors nebuvo tinkamai susėdę, o tarp sėdynių eilių buvo baldų ir kitokių Leningrado pirkinių. Skrydžio trajektorija rodo, kad 24 metų senumo lėktuvas sudužo dėl neteisingai pakrauto ir tikriausiai pajudėjusio krovinio ir žmonių.
Kas nutiktų jei visi subėgtų į vieną lėktuvo pusę?
Laikas atsakyti į įžangoje iškeltą klausimą – kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai susispaustų į vieną salono pusę?
Viskas priklauso nuo lėktuvo dydžio, bet greičiausiai nelabai kas. Net ir didžiausių lėktuvų salonai yra siauri palyginti su visu orlaivio pločiu. Taigi, net jei visi pajudėtų per porą metrų į kairę ar į dešinę, tikriausiai svorio centras nepaliktų saugių ribų. Lėktuvas gali šiek tiek pakrypti, pilotai gali tai pajusti, ypač jei lėktuvas yra mažas, bet rimta saugumo problema tai tikriausiai netaptų, nes sparnai yra ilgi ir sumontuoti skersai fiuzeliažo.
Problemų kiltų, jei visi lėktuvo keleiviai staiga nuspręstų nubėgti į lėktuvo galą arba priekį. Toks staigus svorio centro pasikeitimas gali išbalansuoti lėktuvą, ypač jei tai įvyktų kylat ar leidžiantis, kai lėktuvo greitis yra mažesnis. Žmonės pajudėtų daug didesniu atstumu nei tik per fiuzeliažo plotį, susispaustų daug mažesnėje erdvėje ir taptų rimtu svarmeniu už saugaus svorio centro ribų. Tai nebūtinai reikštų katastrofą, bet tai tikrai būtų problema, ypač jei tai įvyktų staiga.
