Aviacija nesidominčiai akiai visi lėktuvai oro uoste atrodo labai panašūs. Bet jei tik atkreipsite dėmesį į detales, greitai pastebėsite, kad skirtumų išties yra. Pavyzdžiui, Airbus A350 yra didelis plataus fiuzeliažo dvimotoris keleivinis lėktuvas su meškėno snukį primenančia nosimi. Toks juodos kaukės įspūdis susidaro dėl priekinius langus juosiančio juodo apvado, kurio kiti lėktuvai neturi.
Langai, atrodo, yra paprasčiausia orlaivio dalis, bet ir jie turi būti gerai apgalvoti. Štai senesni Boeing 737 virš pagrindinių pilotų kabinos langų turi papildomus mažesnius langus, kurie primena antakius. O de Havilland Comet darbo pradžia buvo aptemdyta nelaimių, prie kurių prisidėjo ir kvadratiniai langai. Tuo tarpu Sud Aviation Caravelle turėjo lašo formos langus.
Airbus sukūrė A350 kaip atsaką į Boeing 787 ir tai yra palyginti jaunas lėktuvas, pirmam skrydžiui pakilęs tik 2013 metais. Tiek A350, tiek B787i giriasi savo ekonomiškumu – ilgus nuotolius jie keliauja taupydami degalus. A350 turi visiškai naują nosies dizainą, kuris neprimena jokių ankstesnių Airbus lėktuvų. Tai – pirmasis serijinės gamybos Airbus komercinis lėktuvas su lenktais kabinos langais, kurie gražiau įsilieja į bendrą fiuzeliažo formą. Ankstesnių Airbus modelių langai yra plokšti, o toks deimanto briaunas primenantis kabinos priekis prašyte prašosi aptakumo.
Žvelgiant iš toliau gali susidaryti įspūdis, kad Airbus A350 pilotų kabina turi vieną didelį langą, tačiau iš tikrųjų jų ten net šeši. Priekiniai didžiųjų lėktuvų langai niekada nebūna vientisi – juos sudaro keli mažesni segmentai. Taip yra dėl to, kad toks didelis lenktas stiklas būtų labai brangus ir ne toks tvirtas. Be to, mažesnius langus lengviau sandariai ir tvirtai įrengti, kad jie atlaikytų įprastame skrydžio aukštyje patiriamą vidinio ir išorinio slėgio skirtumą. Galiausiai, šoniniai pilotų kabinos langai yra atidaromi ir gali būti naudojami evakuacijai.
Priekiniai komercinių lėktuvų langai yra šildomi – taip mažinamas jų patiriamas terminis stresas, susidarantis dėl lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo. Įprastame skrydžio aukštyje temperatūra lauke gali svyruoti apie -60 laipsnių Celsijaus, o viduje, žinoma, palaikoma patogi maždaug 18-20 laipsnių temperatūra. Tam, kad lėktuvo stiklai išlaikytų šiokį tokį elastingumą ir nuo šalčio bei vibracijų nepradėtų trūkinėti, jie yra šildomi. Tuo tarpu aliumininė lėktuvo oda nėra šildoma ir štai šioje vietoje priartėjame prie atsakymo, kam Airbus A350 reikalinga ta juoda kaukė.
Juoda spalva, kaip prisimenate iš mokyklinės fizikos, sugeria šviesą, todėl saulėje įšyla labiau. Taigi, tas juodas rėmelis apie priekinius A350 langus yra šiltesnis nei likęs fiuzeliažo paviršius. Tai sumažina temperatūrų skirtumą tarp šildomo stiklo ir nešildomo aliuminio.
Nors skirtumas tikrai nėra didelis, juodos kaukės padeda taupyti energiją (vadinasi, degalus), nes mažiau stiklo šilumos iškeliauja į šaltą aliuminį. Taip taip pat kovojama su terminėmis apkrovomis, susidarančiomis dėl didelių temperatūrų skirtumų. Ta juoda Airbus A350 kaukė yra ne tokia šilta kaip stiklas, bet ne tokia šalta kaip likusi fiuzeliažo dalis.
Kodėl taip nebuvo dažomi ankstesni lėktuvai? Na, Airbus to nebuvo sugalvoję. Kurdami lenktus A350 langus inžinieriai turėjo atlikti daug įvairių skaičiavimų – juk Airbus niekada anksčiau neturėjo lenktų kabinos stiklų. Valandų valandos kompiuterinio modeliavimo, simuliacijų ir, galbūt, eksperimentų, parodė, kad geriausias būdas sumažinti apkrovas yra bent šiek tiek šildyti priekinius stiklus juosiantį aliuminį. Šis darbas buvo patikėtas saulei.
Žinoma, Airbus A350 priekinius stiklus juosiantis juodas rėmas atlieka ir estetinę funkciją – jis kuria tą vientiso lango iliuziją. Kartu jis padeda atpažinti Airbus lėktuvus – jokios oro linijos negali keisti šio apvado spalvos. Ateityje tokias kaukes turės ir kiti nauji Airbus lėktuvai. Milžiniškas krovininis Airbus BelugaXL irgi turi juodą rėmelį aplink langus, bet jis ten atsirado tiesiog žaismingai nudažius lėktuvą.
