Leonardo da Vinci – 15-16 amžiuje gyvenęs italų renesanso žmogus, tikras genijus ir asmenybė, kurią žino kiekvienas. Jis buvo menininkas, architektas, inžinierius, matematikas, anatomas – šį sąrašą būtų galima plėsti labai ilgai. Da Vincio brėžiniuose – skraidantys, plaukiantys ir važiuojantys aparatai, ginklai, originalios inžinerinės konstrukcijos. Ir, galbūt, lengvojo automobilio protėvis?
Leonardo da Vinci gyveno 1452-1519 metais, bet jo išradimų, idėjų ir meno kūrinių pakaktų keliems produktyviems gyvenimams. Aišku, visi žino Mona Lisa, Paskutinės Vakarienies freską, Vitruvijaus žmogus eskizą, bet Leonardo da Vinci nupiešė ir nubraižė daug daugiau. Jis labai domėjosi ne tik tapyba, bet ir anatomija, mechanika, architektūra. Jo mintyse sukosi mechanizmai, kurie tiems laikams buvo tiesiog neįsivaizduojamai inovatyvūs.
Leonardo da Vinci darbuose – sraigtasparnis, ornitopteris, šarvuota kovos mašina (dažnai vadinama da Vinci tanku), ginklai, įvairūs muzikos instrumentai ir… automobilis?
Na, ne visai. Bent jau ne ta tradicine prasme. Štai ką apie 1478 metus nubraižė Leonardo da Vinci:
Tai – labiau jau savaeigis vežimėlis nei tikras automobilis, bet tik dėl to, kad Leonardo da Vinci nenupiešė sėdynių. O galėjo nupiešti, bet jam pats mechanizmas buvo daug įdomesnis. Jei jis būtų kūręs prototipą, tikėtina, kad jis būtų išlaikęs žmogų.
Kaip jis veikia? Ar, tiksliau, būtų veikęs? Na, Leonardo da Vinci šį daiktą nupiešė gerokai prieš garo ar, juo labiau, vidaus degimo variklio išradimą, todėl ši transporto priemonė energiją turėjo saugoti spyruoklėse. Mokslininkai po dviem dideliais horizontaliai sumontuotais krumpliaračiais įžiūrėjo dvi spyruokles. Jos turėjo būti įtempiamos sukant rankeną ir tada po truputį atiduodavo savo energiją per du varomus ratus (po vieną spyruoklę kiekvienam). Tiesa, maksimaliai įtempta spyruoklė savo energiją atiduoda daug staigiau nei tik šiek tiek įtempta, todėl da Vinci nubraižė ir savotišką reguliavimo mechanizmą, kuris užtikrina vienodą greitį. Panašius mechanizmus turi ir laikrodžiai.
Nėra duomenų, kad Leonardo da Vinci laikais kas nors būtų pagaminęs šią mašiną. Tačiau dabar pasaulyje yra nemažai bandymų atkartoti tai, ką matote brėžinyje. Štai šis daiktas stovi Nacionaliniame automobilių muziejuje Turine:
Ir vairo mechanizmas yra gana įdomus. Panašu, kad da Vinci priešais du varomus ratus nupiešė vairuojamą ratą, bet jis pasukamas tik prieš paleidžiant mechanizmą – vėlgi, tikriausiai todėl, kad da Vinci negalėjo įsivaizduoti automobilių. Ilga rankena priekyje ir dar vienas papildomas ratas, panašu, buvo numatyti vežimėlio perstūmimui į kitą vietą.
Iš tikrųjų, visas da Vinci vežimėlio mechanizmas buvo gana sudėtingas ir važiuodamas turėjo kliksėti. Ir tikrai toli nebūtų nenuvažiavęs – greičiausiai prisukimas būtų trukęs ilgiau nei kelionė. Todėl yra manančių, kad Leonardo da Vinci ten nupiešė žaislą ar pramogą mugių lankytojams , o ne tikrą transporto priemonę. Tačiau visa tai – interpretacijų klausimas, nes aukščiau matomas eskizas yra viskas, ką da Vinci paliko apie šį išradimą.
Tai ką iš tikrųjų išrado Leonardo da Vinci – prisukamą žaislą ar prisukamą automobilį? Na, techniškai tai nėra automobilis. Be to, garsusis Renesanso žmogus savo mechanizmus retai išbandydavo praktiškai, todėl tai – tik idėja. Bet visos automobilio dalys yra – energijos talpykla (spyruoklės vietoje degalų bako ar baterijos), varantys ratai ir vairas.
