Automobilio ratų bazės ilgis – tai yra atstumas tarp ašių. Tai yra svarbus rodiklis, nuo kurio iš dalies priklauso ir erdvė salone, ir automobilio manevringumas, ir net patogumas. Atstumas tarp ašių įprastai yra apibūdinamas labai paprastai – pavyzdžiui, aštuntos kartos Volkswagen Golf ratų bazė yra 2,64 metrų ilgio. Bet Renault 4, 6, 7 ir kai kurių kitų modelių atveju atstumas tarp ašių negali būti apibūdinamas vienu skaičiumi.
Atstumą tarp ašių galima pamatuoti ir paprasta statybininko matavimo juosta. Aišku, tai nebus idealiai tikslu, bet juk matuojamas tik atstumas tarp dviejų taškų. Tačiau kai kurių senų Renault modelių atveju tektų atlikti du matavimus.
Štai Renault 4 ratų bazės ilgis yra 2440 mm kairėje ir 2395 mm dešinėje pusėje – net 4,5 centimetrų skirtumas! Atstumas tarp Renault 6 ašių irgi turi būti nurodomas dviem skaičiais – 2450 mm kairėje ir 2400 mm dešinėje. Renault 7 šiuo požiūriu yra panašus – atstumas tarp jo ašių yra 2535 mm kairėje ir 2505 mm dešinėje. Akivaizdu, kad šie automobiliai (ir kai kurie kiti Renault modeliai) turi keistai asimetriškas važiuokles, kurių galinis kairysis ratas yra arčiau galinio bamperio nei dešinysis.
Kodėl seni Renault turi asimetrišką važiuoklę?
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime pažvelgti į pirmąjį Renault modelį, kuris turi tokią neįprastą savybę. Tai – Renault 4, gamintas 1961-1992.
Renault 4 buvo sugalvotas kaip praktiška, moderni alternatyva labai sėkmingam ir labai pigiam Citroën 2CV. Pastarasis modelis buvo sugalvotas dar ketvirtajame dešimtmetyje, kai keliai Prancūzijos kaimuose buvo labai prasti. Šeštajame dešimtmetyje Renault matė, kad daugelis 2CV važinėja miestuose, nors ir buvo sukurti kaimui. Taigi, 1956 metais buvo nuspręsta sukurti konkurentą senstančiam 2CV.
Rezultatas – Renault 4. Nors gamintojas jį vadino universalu, techniškai tai – pirmasis masinės gamybos hečbekas pasaulyje. Ir pirmasis priekiniais ratais varomas šeimyninis Renault.
Renault 4 pranoko Citroën 2CV erdvesniu salonu, praktiškesne bagažine, galingesniu skysčiu aušinamu varikliu, didesniu maksimaliu greičiu. Tuo pačiu Renault 4 lengviau įsiliejo į miesto eismą, bet buvo puikiai tinkamas ir darbui kaime, nes turi labai minkštą nepriklausomą važiuoklę. Į ją ir pažiūrėkime:
Renault 4 turi nepriklausomą torsioninę pakabą – važiuoklės svirtys yra pritvirtintos prie torsioninių sijų (spyruokių). Šis pakabos tipas yra labai dažnas, bet Renault 4 atveju skirtingų galinių ratų torsionai yra greta vienas kito. Toks sprendimas buvo pasirinktas paprastumo ir pigumo vardan ir padėjo išsaugoti kiek įmanoma daugiau erdvės salone, nes tokia torsioninė pakaba yra labai kompaktiška ir plokščia.
Šioje schemoje matote, kaip torsionų padėtis nulėmė keistai Renaut 4 važiuoklės geometriją, kurioje kairysis galinis ratas yra arčiau automobilio galo nei dešinysis:
Turbūt labai pasistengę Renault inžinieriai galėjo išvengti ratų bazės asimetriškumo – daugybė kitų automobilių su torsionine pakaba turi visiškai simetriškas važiuokles. Tačiau Renault 4 sprendimas pasiteisino, buvo pigus ir paprastas. Per kiek daugiau nei tris dešimtmečius Renault pardavė daugiau nei aštuonis milijonus šių automobilių.
Renault šis sprendimas tiko, žmonės neturėjo kuo skųstis, todėl po Renault 4 panaši schema naudota ir kituose modeliuose. Teoriškai dėl asimetriškos važiuoklės tie Renault sukdami į kairę ar į dešinę turėjo elgtis skirtingai. Pavyzdžiui, apsisukimo spindulys sukant į dešinę (į trumpąją pusę) turėjo būti mažesnis. Tačiau praktiškai skirtumas nebuvo jaučiamas. Renault 4 netgi sudalyvavo Dakaro ralyje.
.jpg){kind=link}
