Greitkelyje prisiviję kokį sunkvežimį ar autobusą kartais pamatysite kelis lipdukus, kurie primena greičio ribojimo ženklus. Kam jie skirti?

Žinoma, šis straipsnis nėra skirtas sunkvežimių vairuotojams ar su jais artimai dirbantiems žmonėms – jie atsakymą ir taip žino. O kitiems tikriausiai bus įdomu paskaityti ir 7 kitus daugeliui negirdėtus dalykus apie ilgo nuotolio sunkvežimius. Beje, ar pastebėjote, kad šoniniai sunkvežimių ir autobusų veidrodėliai skiriasi?

Greičio lipdukai ant sunkvežimių Slovakijoje. (KristianIvanco, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Ką nurodo tie greičio apribojimų lipdukai?

Įdomu, kad pamatęs tuos lipdukus vairuotojas iš toli juos sutapatina su greičiu, nes jie dažnai primena leistiną greitį žyminčius kelio ženklus. Tie lipdukai iš tikrųjų žymi greitį, kurį ta transporto priemonė – sunkvežimis, autobusas, automobilis su priekaba – gali legaliai ar techniškai pasiekti.

Maksimalus leistinas greitis sunkvežimiams ir autobusams yra kitoks nei lengviesiems automobiliams. Kai jūs nepažeisdami jokių taisyklių savo lengvuoju automobiliu autostrada lekiate 130 km/val. greičiu, sunkvežimiai negali viršyti 90 km/val. Keliuose su asfalto ar betono danga lengviesiems automobiliams leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, bet sunkvežimiai ten jau negali viršyti 80 km/val. Aišku, tai – lietuviški pavyzdžiai ir kitose šalyse greičio ribojimas gali būti ir kitoks. Esmė tame, kad sunkiajam transportui bei automobiliams su priekabomis dažnai taikomi visai kiti greičio apribojimai.

Maistą lėktuvams atvežantis sunkvežimis Italijoje. (Mattes, Wikimedia)

Tai ir žymi tie lipdukai – jei nurodo greitį, kurio ta transporto priemonė negali viršyti. Keli lipdukai reikalingi todėl, kad skirtingi greičio ribojimai taikomi skirtinguose keliuose. Pavyzdžiui, ant sunkvežimio galo matomas lipdukas su 90 tikriausiai nurodo jo greitį greitkeliuose, o 80 – užmiesčio keliuose. Jei mieste pavysite kokį ekskavatorių ar panašią mašiną, kartais galite pamatyti ir daug žemesnį skaičių (pavyzdžiui, 20 ar 25). Tuo atveju nurodomas maksimalus tos mašinos pasiekiamas greitis (prisiminkite, kad traktoriai kelyje yra labai lėti).

Kam reikalingi tokie lipdukai?

Tų lipdukų reikalauja kai kurių šalių kelių eismo taisyklės, o kai kur kitur jie klijuojami savanoriškai. Lietuvoje jie nėra reikalingi, todėl juos nešioja ne visi čia važinėjantys sunkvežimiai. Kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, tokie lipdukai yra būtini. Beje, Prancūzijoje naudojami greičio lipdukai yra visiškai balti, neturi raudono perimetro, todėl net neprimena greičio ribojimo kelio ženklų.

Autobusas Paryžius su leistiną greitį žyminčiais lipdukais.

Tokie maksimalų leistiną greitį nurodantys lipdukai turi perspėti greitesnių transporto priemonių – lengvųjų automobilių ir motociklų – vairuotojus, kad keliu jie dalinasi su lėtesnėmis mašinomis. Pasiviję autobusą jūs žinote, kad jis neįsibėgės iki didesnio nei, tarkim, 100 km/val. greičio ir pagal tai galite numatyti apvažiavimo trajektoriją. Užmiesčio keliuose tai dar svarbiau, nes lėtesnes transporto priemones reikia lenkti išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Žmonės, kurie sunkvežimių ar autobusų nevairuoja, dažnai primiršta jiems skirtas Kelių Eismo Taisykles, todėl tie lipdukai tarnauja kaip savotiškas priminimas.

Tokie lipdukai, net jei to nereikalauja Kelių Eismo Taisyklės ir kiti standartai, dažnai savanoriškai klijuojami ant žemės ūkio padargų ir kemperių. Tai tiesiog perspėja kitus eismo dalyvius, kad keliu jie dalinasi su daug lėtesne technika.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia