Galbūt esate pastebėję, kad kai kurie kurie rodykliniai slėgio matuokliai yra pripildyti skysčiu? Tokie integruojami matavimo prietaisai dažnai montuojami pramoninėje įrangoje, prie įvairių kompresorių, robotų ir purkštuvų. Kas yra tas skystis ir kam jis ten?

Ne visi rodykliniai slėgio matuokliai, įprastai vadinami manometrais, yra pilni skysčio ir jūs tai žinote. Jei slėgį savo automobilio padangose matuojate rodykliniu prietaisu, skysčio už jo stikliuko greičiausiai nėra. Buitinių boilerių sistemų slėgio matuokliai irgi įprastai nėra pripildyti skysčiu.

Taigi, gali būti, kad štai tokio prietaiso net nesate matę:

Slėgio matavimo prietaisas, pripildytas skaidriu skysčiu. (Édouard Hue, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kaip matote, šio matuoklio rodyklė yra visiškai panardinta į skaidrų skystį. Tai akivaizdu vien dėl to, kad viršuje yra nemažas oro burbulas – ne visas ciferblatas, vaizdžiai tariant, yra šlapias.

Tas skystis yra arba labai laki, lengva alyva, arba glicerinas. Šiame skystyje maudosi ne tik pati rodyklė, bet ir visas manometro mechanizmas. Aišku, alyva ar glicerinas apsaugo mechanizmą nuo korozijos ir dulkių, bei sutepa prietaisą. Tačiau pagrindinė skysčio manometre funkcija yra kiek kita.

Skysčiu užpildyti manometrai montuojami tose sistemose, kuriose slėgis nuolat staigiai kinta. Tai yra, šie prietaisai yra geriau pritaikyti dinamiško slėgio matavimui. Pramonėje tokių sistemų yra labai įvairių. Pavyzdžiui, stūmokliniai kompresoriai su kiekvienu taktu staiga priverčia slėgį sistemoje šoktelti. Slėgis nuolat kinta ir pneumatines ar hidraulines sistemas naudojančiuose pramoniniuose robotuose. Problema ta, kad kai slėgis staigiai kinta, jį sunku stebėti, nes įsibėgėjusi rodyklė iš inercijos lengvai peršoka tikrąją maksimalią slėgio reikšmę.

Glicerinu užpildytas monometras. (Deyan Levski, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tam slėgio matuokliai ir užpildomi skysčiu – alyva ar glicerinas amortizuoja rodyklės ir viso mechanizmo judesius. Tai svarbu ne tik tada, kai slėgis sistemoje dinamiškai kinta, bet ir kai įranga vibruoja (pavyzdžiui, dėl šalia stovinčio variklio). Manometro mechanizmas yra pakankamai paprastas, tačiau jis veikia kaip savotiška spyruoklė, kuri gali reaguoti į vibracijas. Jei rodyklė šokinės nuo virpesių, įrangą prižiūrintiems žmonėms bus sunku pasakyti, koks slėgis iš tikrųjų palaikomas. Be to, tos vibracijos prietaisą gali tiesiog sugadinti – skystis padeda ne tik perskaityti rodmenis, bet ir sulėtina manometro susidėvėjimą. Tai svarbu ne tik pramonėje, bet ir žemės ūkyje – įvairių purkštuvų manometrai dažnai yra pripildyti skysčiu, kad rodyklės per daug nejudėtų nuo vibracijų.

Nors egzistuoja daugybė skirtingų slėgio matavimo prietaisų, daug membraninių manometrų vis dar naudoja Eugeneo Bourdono 19 amžiuje išrastą vamzdelį. Tai, paprastai sakant, yra riestas metalinis vamzdis, kuris nuo slėgio tarsi nori išsitiesti. Nors skamba kaip primityvus prietaisas, Bourdono manometrai gali būti labai tikslūs. Ypač jei yra užpildyti skysčiu, kuris amortizuoja nepageidaujamas vibracijas ir sulėtina rodyklę, kad ši įsibėgėjusi iš inercijos neperšoktų tikslių rodmenų.

Bourdono tipo monometro mechanizmas. (Nilsausta, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Tai kodėl ne visis manometrai yra užpildyti skysčiu? Ne visose sistemose reikia tokio tikslumo ar atsparumo vibracijoms bei slėgio šuoliams. Kam, pavyzdžiui, gesintuvui reikalingas skysčiu pripildytas manometras? Slėgis gesintuvuose, žinoma, kinta, bet nešokinėja aukštyn-žemyn. Jei slėgis nekinta dinamiškai, jei nereikia labai tikslių rodmenų, jei prietaiso rodyklės neveikia stiprios vibracijos, skysčio manometrui tiesiog nereikia.

Sena sausa slėgio rodyklė. (Sasha Taylor , Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Skysčiu užpildyti slėgio matuoklių korpusai, žinoma, privalo būti sandarūs. Ir pats mechanizmas turi būti pritaikytas veikimui alyvoje ar glicerine. Tai reiškia, kad skysčiu užpildyti manometrai yra brangesni. Be to, jie yra ir sunkesni. Dažniausiai sausos rodyklės manometro tiesiog pakanka.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia