Kodėl kirvių rankenos įprastai gaminamos iš karijos ar uosio?

Kirvis – tai vienas iš pirmųjų žmonių sukurtų ir naudotų įrankių. Muziejuose galite pamatyti ir akmens amžiaus kirvių, sukurtų prieš daugiau nei milijoną metų. Prieš maždaug 8 tūkstančius metų kirviai gavo rankenas. Iš pradžių jos buvo gaminamos iš bet kokios prieinamos šakos, kaulo ar rago, tačiau einant tūkstantmečiams žmonės atsirinko geriausiai tinkamą medieną. Iki šiol geriausi kirvių gamintojai savo rankenoms renkasi kariją ar uosį.

Kirvis – tai labai paprastas įrankis. Naujausiais laikais atsirado ir specializuotų kirvių. Pavyzdžiui, ar žinote, kuo ypatingas staliaus kirvis? O kas sukūrė tomahauką, dažnai siejamą su Šiaurės Amerikos indėnų kultūra?

Nors šiais laikais galima įsigyti ir visai pigių kirvių, kokybe jie stipriai nusileidžia brangesniems įrankiams. Taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, plieno kokybė ir kirvio galvos apdorojimo metodai nėra vienodi. Pigių kirvių gamintojai negali įpirkti meistro laiko, skiriamo kirvio ašmenų tobulinimui. Be to, kirvio galvos forma nėra tokia paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Viskas – nuo ašmenų arkos ir rankenos skylės (akies) iki pleišto smailumo – turi būti gerai apgalvota. Galiausiai, ir kirvio rankena nėra tokia paprasta. Kirvio rankena – per amžius ištobulintos ergonomikos pavyzdys. Tik dabar daug kirvių yra gaminami santykinai pigiai, todėl jų rankenos yra labai plonos arba apskritai pagamintos iš sintetinių medžiagų.

Tiesą sakant, kai kuriems žmonėms patinka plastikinės kirvių rankenos, nes jos yra lengvesnės, gali turėti gumos sluoksnį paminkštinimui, o ir laisvumas joms negresia, nes nuo drėgmės pokyčių jos nesusitraukia (medžio susitraukimas-išsiplėtimas kadaise vargino net ir automobilių vairuotojus). Tačiau garsūs kokybiškų kirvių gamintojai ir dabar renkasi karijos ar uosio medieną ir apie plastiką negalvoja. Bet kodėl būtent karija ar uosis, o ne, pavyzdžiui, beržas ar ąžuolas?

Kirvio rankena – tik iš karijos ar uosio

Gränsfors Bruk yra garsus Švedijos kirvių gamintojas, veikiantis jau daugiau nei šimtą metų. Tai – entuziastų ir profesionalų pamėgti įrankiai, pasižymintys neįtikėtinai aukšta kokybe ir gamintojo dėmesiu detalėms. Kiekviena kirvio galva turi kalvio ženklą ir yra apsaugota tikros odos dėklu. Ir taip, Gränsfors Bruk kirviai yra labai brangūs, bet tai – kelioms kartoms perkami įrankiai. Ir jie turi karijos medienos rankenas.

Amerikiečių Council Tool kirvius gamina nuo 1886 metų. Tai – šiek tiek pigesnių įrankių gamintojas, bet ir jis savo rankenoms naudoja karijos medieną. Tuo tarpu kai kurie Vokietijos kirvių gamintojai (pavyzdžiui, Helko Werk) naudoja amerikietišką kariją arba šveicarišką uosį.

Karija – tai lapuotis, Šiaurės Amerikoje augantis kalnuotose vietovėse. Kelios karijos rūšys auga ir Azijoje. Egzistuoja daug kietesnės ir, žinoma, daug pigesnės medienos. Tačiau kitos tokios medienos, kuri taip gerai suderintų tvirtumą, kietumą ir atsparumą smūgiams, tiesiog nėra. Kitaip tariant, iš kitokios medienos pagaminta kirvio rankena neatlaikytų tiek daug smūgių – imtų skilinėti, lūžtų arba pamestų galvą. Pavyzdžiui, ąžuolo mediena laikoma ypatingai kieta, bet nėra labai tvirta – ji ima skilinėti. Klevo mediena yra labai kieta, bet irgi neatlaiko smūgių. Karija yra šiek tiek minkštesnė ir lankstesnė, bet tai kirvių rankenoms suteikia tvirtumo.

Uosio mediena nėra taip tinkama idealiai įrankių rankenoms kaip karijos. Būtent dėl to Europos kirvių gamintojai importuoja amerikietišką kariją. Tačiau kadangi karija Europoje natūraliai neauga, uosis čia yra nebloga alternatyva. Vėlgi, uosio mediena gerai suderina kietumą, tvirtumą ir atsparumą smūgiams.

Tiek uosis, tiek karija, pasižymi ilgu vientisu pluoštu, kuris šiai medienai suteikia šiek tiek lankstumo. Dėl to uosio ir karijos medienos rankenos neblogai sugeria smūgius – kirvio naudotojui ne taip po darbo skauda rankas. Tai, beje, yra vienas iš medinių rankenų privalumų prieš plastikines.

Plastikinė kirvio rankena prieš medinę

Medinės rankenos geriau amortizuoja smūgius, todėl yra patogesnės. Kitaip tariant, po darbo su tradiciniu kirviu ne taip skauda rankas. Be to, medinės rankenos gali būti labai tvirtos, ypač jei medžio raštas eina išilgai kirvio akies – pažvelgę į kirvio viršų turėtumėte matyti ašmenis ir pentį jungiantį medienos raštą. Galiausiai, medines rankenas lengviau keisti ir taisyti. Lūžusi medinė rankena nagingo meistro rankose atgims naujam gyvenimui – taps mažesnio kirvuko ar kito įrankio dalimi.

Tiesa, medines įrankių rankenas reikia prižiūrėti. Jas reikia reguliariai dengti virtu linų sėmenų aliejumi, nes kitaip kirvio galva greitai atsipalaiduoja, ima klibėti ir gali nukristi. Medinę kirvio rankeną reikia saugoti nuo drėgmės – tam geriausiai tinka kokia nors vaško danga. Kita vertus, anksčiau ar vėliau net ir gerai prižiūrimo kirvio galva atsipalaiduos – priklausomai nuo žmogaus požiūrio į įrankius, tai gali būti rimtas trūkumas.

Sintetiniu pluoštu sustiprintas plastikas yra žymiai tvirtesnis už medieną, todėl iš jo pagamintos rankenos yra ilgaamžės. Kai kurios jos turi integruotus metalinius strypus. Kirvio su plastikine rankena nereikia reguliariai prižiūrėti – jo galva niekada neturėtų atsilaisvinti. Plastikinės rankenos yra lengvos ir santykinai pigios. Priešingai nei medinės, jos nebijo drėgmės. Tačiau dažnas modernus kirvis turi nekeičiamą rankeną – jai lūžus įrankis tampa atlieka. Plastikas ne taip gerai amortizuoja smūgius, o į naudotojo rankas perduodamos vibracijos žeidžia sąnarius ir raumenis. Galiausiai, jei tokio kirvio galva visgi atsipalaiduoja, tai ištaisyti sunkiau nei įrankio su medine rankena atveju. Tiesą sakant, tai suprasdami kirvių su plastikinėmis rankenomis gamintojai renkasi prastesnės kokybės plieną, nes jis neprivalo ilgai tarnauti.

Taigi, kokybiška medinė rankena aukštos kokybės kirviui tinka geriau. Ją galima modifikuoti pagal savo rankas ir darbo pobūdį, o gerai prižiūrima ji turėtų tarnauti ilgus metus. Tačiau jei ta priežiūra gąsdina, modernios sintetinio pluošto rankenos nėra labai blogos – jei kirvis naudojamas labai retai, tai tikriausiai yra tinkamas pasirinkimas.