Pavadinimas daug kam atrodys kaip stiliaus klaida. Bet jei išorinius kėbulo paviršius laikysite automobilio oda, Velorex triračio oda iš tikrųjų buvo dirbtinė oda. Ir šis sprendimas savo laiku buvo pakankamai logiškas. Ir taip, tai yra ta pati Velorex kompanija, kuri mūsų kraštuose garsėjo JAWA motociklų lopšiais.
1936 metais broliai Františekas ir Mojmíras Stránskýiai Parniko kaime įkūrė nedideles dirbtuves. Iš pradžių jų tikslas buvo dviračių gamyba, tačiau įkvėpti garsios britų Morgan kompanijos triračių mašinų jie patys nusprendė gaminti pigų triratį automobilį. Laikas naujiems verslams nebuvo labai palankus ir vis prastėjo – prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas privertė brolius atidėti savo planus. Pirmasis Stránskýių triratis buvo pagamintas 1943 metais. Tai nebuvo įspūdinga mašina – prototipo rėmas buvo pagamintas iš paprastų plieninių vamzdžių, kėbulas buvo pagamintas iš plono aliuminio, o mechanizmai turėjo nemažai dviračio detalių.
Pirmasis Stránskýių triratis automobilis buvo pavadintas Oskar. Tačiau pats pirmasis prototipas masinei gamybai nebuvo tinkamas. Visų pirma, dviračio detalės jam buvo per silpnos – broliai jas keitė motociklų komponentais. Antra, aliuminis ar net paprasta plieninė skarda po karo tapo labai brangia ir reta žaliava. Taigi, 1945 metais buvo nuspręsta naujų automobilių rėmus aptraukti sintetine oda – ta pačia medžiaga, iš kurios buvo siuvami pigūs portfeliai ar striukės.
1945 metais broliai Stránskýiai pagamino pirmąją Oskar triračių automobilių partiją – trys mašinos turėjo 150 kubinių centimetrų ČZ variklius, dar trys – 300 kubinių centimetrų PAL variklius, šeši – 250 kubinių centimetrų JAWA jėgaines. Kadangi Oskar kainavo keturis kartus mažiau nei įprastas automobilis, pirkėjų jam netrūko.
Iš pradžių buvo manoma, kad Oskar bus skirtas neįgaliesiems, tačiau automobilių trūkumas ne vieną sveiką žmogų pasodino į tokį dirbtinės odos automobilį. Be to, šie automobiliai turėjo įprastą vairą ir pedalus. Jie buvo labai pigūs, pakankamai praktiški (nors ir dviviečiai), dirbtinės odos kėbulas (beveik) neleido vandens, o ir stogą buvo galima nusiimti. Garsiai burzgiantis dvitaktis Oskar buvo kažkas arti prabangos. Prie to pridėkite laikmečio sunkumus ir suprasite, kodėl brolių Stránskýių automobilis Čekoslovakijoje buvo toks populiarus.
1950 metais Stránskýių darbas persikėlė į nedidelė Velo kompaniją, kuri netrukus pakeitė pavadinimą į Velorex. Gamybos apimtys vis augo, nes pirkėjų netrūko. 1951 metais Velorex pagamino 120 Oskar triračių, 1954-aisiais – 180. 1954 metais 80 darbininkų per mėnesį pagamindavo jau po 40 triračių odinių automobilių. O tada viskas pasuko į liūdną šalikelę.
1954 metais bandydamas Velorex prototipą žuvo Františekas. Netrukus po to Mojmíras buvo atleistas, nes atsisakė stoti į Čekoslovakijos komunistų partiją. Velorex ir toliau gamino odinius triračius, bet jau be juos sugalvojusių brolių. 1959 metais per mėnesį jau buvo pagaminama 120 automobilių. Buvo kuriami nauji modeliai. Maždaug pusė Velorex automobilių buvo eksportuoti į Rytų Bloko šalis – Vengriją, Lenkiją, Bulgariją, Rytų Vokietiją. Kiti liko Čekoslovakijoje.
Modeliai ir techniniai parametrai
Velorex triratis su metais buvo tobulinamas, tačiau išoriškai keitėsi nedaug. Oru aušinamas dvitaktis motociklo variklis visada buvo gale ir suko galinė ratą. Du vairuojami motociklo ratai buvo priekyje. Velorex automobilio stogas buvo nuimamas, kaip ir didelė kėbulo dalis – tai palengvindavo remontą. Priekyje buvo pora žibintų, nuo 1957 metų montuoti ir posūkių žibintai. Pats automobilis atrodė, sakykime, įdomiai, ypač kai būdavo šiek tiek padėvėtas.
Oskar 54
- Variklis: JAWA, 0,249 l, 9AG;
- Maksimalus greitis: apie 30 km/val.;
- Ilgis: 3,1 m;
- Svoris: 205 kg.
Oskar 16/250
- Variklis: JAWA, 0,249 l, 9-12 AG;
- Maksimalus greitis: apie 30 km/val.;
- Ilgis: 3,25 m;
- Svoris: 205 kg.
Velorex 16/175
- Variklis: JAWA, 0,172 l, 8,5 AG;
- Maksimalus greitis: apie 30km/val.;
- Ilgis: 3,1 m;
- Svoris: 290 kg.
Velorex 16/350
- Variklis: JAWA, 0,344 l, 11,8 AG;
- Maksimalus greitis: 85 km/val.;
- Ilgis: 3,1 m;
- Svoris: 310 kg.
Keturratė kompanijos pabaiga
Viršuje nepaminėjo paskutinio Velorex automobilio. 1971 metais Velorex nutraukė triračių gamybą ir ėmėsi keturračio Velorex 453-0. Keturi ratai turi savų privalumų prieš tris ir kompanija tikėjosi, kad šis automobilis bus dar populiaresnis. Visgi, Rytų Bloko rinkoje jau buvo įperkamų keturračių automobilių ir Velorex 453 su jais konkuruoti negalėjo. Gamyba buvo nutraukta jau 1973 metais. Iš viso kompanija pagamino apie 16,7 tūkstančius automobilių, dauguma jų – Velorex 16/350.
Velorex 453-0
- Variklis: JAWA, 0,344 l, 17 AG;
- Maksimalus greitis: 80 km/val.;
- Ilgis: 2,89 m;
- Svoris: 385 kg.
Velorex kompanija niekur nedingo – tiesiog perėjo prie motociklų lopšių gamybos. Taip Sovietų sąjunga stengėsi patenkinti transporto priemonių poreikį vargingoje šalyje. Dabar Velorex lopšiai yra gaminami privačios Velorexport bendrovės. Tiek Velorex lopšiai, tiek motociklai turi didelius entuziastų būrius.
.jpg){kind=link}
