Oro uostai privalo turėti savas ugniagesių brigadas. Į įvairius incidentus reikia sureaguoti labai greitai – miesto priešgaisrinės apsaugos sunkvežimiai paprasčiausiai yra per toli. Bet ar kada pastebėjote, jog oro uostų ugniagesių autocisternos atrodo visiškai kitaip nei tos, kurios dirba miestuose?
Gaminti vieno tipo ugniagesių autocisternas būtų kur kas paprasčiau. Jos galėtų būtų pigesnės ir prireikus galėtų apsikeisti savo funkcijomis. Tačiau darbas oro uoste yra per daug specifiškas, todėl čia tarnauja visiškai kitokie ugniagesių sunkvežimiai.
Tam, kad išvengtume keistų komentarų, paminėsime – kartais oro uostuose dirba ir įprasta ugniagesių technika. Šiame straipsnyje apie ją nekalbėsime – kalbame tik apie specializuotų oro uostų ugniagesių autocisternų ypatumus. Nesuprantate, apie ką kalbame? Štai, pažvelkite į įprastą mieste tarnaujančią ugniagesių autocisterną:
Tokios ir panašios mašinos (kai kur net ir motociklai) su gaisrais kovoja didelėje pasaulio dalyje. Kartais – ir aerodromuose. Tačiau visi didesni oro uostai turi kiek kitokius ugniagesių sunkvežimius. Štai kaip atrodo oro uostuose dirbančios autocisternos:
Pastebite skirtumą? Oro uosto ugniagesių autocisterna pasižymi smailia nosimi ir pastebimai kitokia kėbulo forma. Ir taip yra dėl keleto pagrindinių priežasčių.
Visų pirma, oro uosto ugniagesių sunkvežimis turi gerokai didesnę vandens talpą. Mieste ugniagesiai gali labiau pasikliauti hidrantais ir atvirais vandens telkiniais. Darbas oro uostuose šiuo požiūriu yra sudėtingesnis. Avarija gali įvykti bet kurioje oro uosto vietoje, todėl sunkvežimiui su savimi tenka pasiimti daugiau vandens – nežinia, kur bus artimiausias telkinys. Ir, žinoma, putų, kurios naudojamos ne tik cheminiams gaisrams gesinti, bet ir takui prieš avarinį nusileidimą padengti.
Štai šis aštuonratis Oshkosh Striker turi didesnę nei 17 tūkstančių litrų vandens cisterną. Žinoma, ir mieste dirbanti ugniagesių autocisterna gali būti labai didelė, tačiau jos retai pasiekia tokią talpą. Oro uostų ugniagesių sunkvežimiams padeda ir tai, kad jiems nereikia manevruoti tarp automobilių, todėl jie gali būti šiek tiek platesni.
Be to, oro uostų ugniagesių autocisternos privalo būti labai greitos. Pavyzdžiui, JAV Nacionalinė priešgaisrinės apsaugos asociacija yra numačiusi, kad 2-6 tūkstančių litrų talpos oro uostų autocisternos iki 80 km/val. turi įsibėgėti greičiau nei per 25 sekundes. Miestų sunkvežimiams tokie griežti reikalavimai nėra taikomi. Tiesą sakant, jie net nelabai turi kur įsibėgėti. Oro uostų ugniagesių mašinos yra aerodinamiškesnės, kad pasiektų tą didesnį greitį (bent 110-135 km/val.) ir vėjas nieko nenuplėštų.
Bet pakalbėkime ir apie tą smailią oro uosto ugniagesių autocisternos nosį. Jos dizainas padeda sunkvežimiui pervažiuoti nuolaužas ar kitas kliūtis – jos yra nukreipiamos po mašinos ratais. Be to, oro uostų ugniagesių sunkvežimiams gali tekti išvažiuoti ir į bekelę, jei koks orlaivis sudužtų už oro uosto teritorijos ribų. Tokia pakelta sunkvežimio nosis padeda įveikti sudėtingos raižytos vietovės keliamus iššūkius. Galiausiai, aukščiau sumontuotas bamperis gali būti naudojamas ir stūmimui, jei tik to prireiktų evakuojant sugedusią techniką ar šalinant sudužusio orlaivio paliktas kliūtis.
Beje, taip oro uosto ugniagesių autocisterna gali atrodyti todėl, kad jai negalioja įprastiems sunkvežimiams keliami reikalavimai. Kelyje tokia nosies forma būtų pavojinga – avarijos metu lengvasis automobilis būti pastumtas tiesiai po sunkvežimio ratais.
Galiausiai, oro uostų autocisternos kitaip atrodo ir todėl, kad jos ir pritaikytos darbui iš vidaus. Ugniagesių darbas mieste yra kitoks. Jie atvyksta į įvykio vietą, išlipa ir ima gesinti gaisrą. Tuo tarpu sudužus lėktuvui kilęs gaisras gali būti labai kaitrus ir labai pavojingas, todėl kartais iš sunkvežimio kabinos tiesiog net nelipama.
Būtent dėl šios priežasties oro uostų ugniagesių sunkvežimiai turi galingas vandens ir putų patrankas. Kartais jos montuojamos ant hidrauliškai valdomų strėlių. Didesnė autocisterna gali turėti ir kelias vandens patrankas ir visos jos yra valdomos iš sunkvežimio kabinos. Be to, šie sunkvežimiai dažnai yra aprūpinti adatomis – smailiais virbais, kurie leidžia tiesiog pradurti fiuzeliažą, kad lėktuvo vidų būtų galima pripildyti putomis. Žinoma, kartais ugniagesiams tenka išlipti, tačiau šie sunkvežimiai gali dirbti net jei išlipti tiesiog neįmanoma.
Oro uostų ugniagesiai dirba pavojingą darbą, todėl sunkvežimiai yra gerai apsaugoti. Jie turi storus, neišdaužiamus stiklus, o kai kurie yra ir šarvuoti – taip ugniagesiai saugomi nuo sprogimo pakeltų skeveldrų. Beje, ir šioje vietoje praverčia ta keista sunkvežimio nosies forma – ji gali išsklaidyti skeveldras ir šalin nukreipti didžiąją dalį smūgio jėgos.
Taigi, oro uostų ugniagesių autocisternos yra visiškai kitokios, nes jų darbas yra labai specifinis. Jos gesina techninius gaisrus, kurie gali būti labai karšti. Ir šioms mašinoms nereikia manevruoti tarp gatves užtvindžiusių automobilių. Pastaroji priežastis, beje, taip pat paaiškina, kodėl ir oro uostų autobusai yra kitokie nei tie, kuriais važinėjame mieste.
.jpg){kind=link}