Tikriausiai neįmanoma apsilankyti Italijoje ir nepastebėti bent vieno Piaggio Ape sunkvežimio. Tai – tikra itališka legenda, mielas dizainas ir nepakeičiamas darbo įrankis. Kur slypi Piaggio Apie paslaptis? Kodėl tokia visai maža krovininė mašina yra gaminama jau 71 metus?
Ape – tai italų mažų motorinių transporto priemonių gamintojo Piaggio kūrinys. Įdomu tai, kad Apie yra kildinamas iš Vespa motorolerių. Inžinierius Corradino D’Ascanio, kuris šiaip jau buvo aviacinių konstrukcijų specialistas, Vespa motorolerį išrado dar 1946 metais. Maži ir taupūs motoroleriai greitai išpopuliarėjo, tačiau D’Ascanio jautė, kad po karo atsigaunančiai Italijai labiau reikia komercinio transporto. Taip jis 1947 metais sugalvojo triratę krovininę mašiną, varomą įprastu Vespa varikliu. Taip ir gimė itališkoji bitę Ape.
Dabar mums net sunku įsivaizduoti, su kokiomis problemomis susiduria po karo atsigaunanti visuomenė ir ekonomika. Lengva tikrai nebuvo, nes niekas neturėjo pinigų. Užsidirbti pinigų net turint polinkį į verslumą nebuvo paprasta, nes stigo lėšų investicijoms į reikiamus įrankius ir įrangą. D’Ascanio tai matė, todėl kardinaliai modifikavo Vespa motorolerio dizainą taip, kad šis gale turėtų du ratus. Naujai sukurta plati ašis tapo puikia platforma kokiam nors atviram ar uždaram krovinių skyriui. Geriausia tai, kad tokia mažytė krovininė mašina tiesiog negalėjo nebūti nepigi – juk visi komponentai jau buvo sukurti ir naudojami.
D’Ascanio su savo revoliucine idėja kreipėsi į Enrico Piaggio – kompanijos vadovą, kuris ir buvo tas žmogus, išskėstomis rankomis į gamybos linijas priėmęs Vespa motorolerį. Enrico Piaggio buvo antrosios Piaggio vadovų kartos atstovas. Jo tėvas Rinaldo kompaniją įkūrė traukinių vagonams gaminti, tačiau vėliau perėjo į karines mašinas, katerius, aviacinius variklius ir kitą rimtesnę techniką. Piaggio vystymosi kryptį pakeitė Antrasis pasaulinis karas – gamykla buvo taip subombarduota, kad apie jokios didesnės technikos gamybą nebuvo galima ir pasvajoti. Iš esmės beveik visiškai išnykę gamybiniai pajėgumai paskatino imtis kitos veiklos – iš pradžių Vespa motorolerių, o vėliau – Apie sunkvežimių.
Kaip supratote, Enrico Piaggio palaikė D’Ascanio idėją. O kaip galėjo nepalaikyti? Mažų komercinių mašinų poreikis buvo akivaizdus. Iš pradžių atviri bortiniai triračiai sunkvežimiai vadinti VespaCar ar TriVespa, tačiau netrukus prilipo Ape vardas. Ape italų kalboje reiškia bitę.
Pirmosios bitės turėjo 125 kubinių centimetrų variklius, tačiau greitai ėmė rastis versijos su 150 ar 175 kubinių centimetrų varikliais. Pirmieji modeliai turėjo labai paprastą krovinių skyrių, kuris atrodė tarsi atvira dėžė, sumontuota tarp galinių mašinos ratų. Vairuotojas sėdėjo ant paprastos motorolerio sėdynės ir nebuvo apsaugotas jokios kabinos. Su laiku ėmė ryškėti dabar lengvai atpažįstama Ape forma. Jau 1956 metais pasirodė Ape variantai su kabinomis, kurios saugojo nuo lietaus, o 1964 metais Piaggio pasiūlė ir kabinos šildytuvą. Prabanga.
Įdomu tai, kad Ape variklio tūris keitėsi per visą istoriją, tačiau negalima sakyti, kad jis nuolat stabiliai augo ar nuolat stabiliai traukėsi. Iš pradžių montuoti 125 kubinių centimetrų varikliai, vėliau jie išaugo iki 175, tada nukrito iki 150 ar net 50 kubinių centimetrų. Greičiausiai didžiausius variklius siūlė Ape TM versija, gaminama nuo 1982 metų. Į šį modelį Piaggio montavo 218 kubinių centimetrų benzininį arba 422 kubinių centimetrų dyzelinį variklius. Šie modeliai atitinkamai įsibėgėja iki 60 ir 63 km/h.
Tačiau įprastas Piaggio Ape niekada nebuvo greitas, nes to jam tiesiog nereikia. Tai yra labai paprasta krovininė mašina, skirta darbui mieste. Daugelis Ape modelių yra vairuojami motorolerio tipo vairais, nors kai kurie modeliai siūlo ir automobilinius valdymo mazgus. Dažniausiai kabinoje telpa tik vairuotojas (rečiau – ir vienas keleivis), tačiau visi Ape modeliai turi dvejas dureles, kad išlipti ir įlipti būtų galima greičiau.
Ape versijų būta labai įvairių, bet kelias paminėti būtina. Pavyzdžiui, Ape Poker buvo tas pats TM sunkvežimis su keturiais ratais. Tai yra pakankamai reta mašina, nors ji buvo gerokai praktiškesnė. Ape Calessino – riboto tiražo autorikša (žinote, mašina Indijoje vadinama tuk-tuk) buvo pritaikyta žmonėms vežti. Visgi tikriausiai keisčiausiai atrodė Ape Pentarò, gamintas 1960-1968 metais. Pentarò buvo standartinis Ape, kuris vietoj krovinių kėbulo turėjo puspriekabės jungtį. Taip, Pentarò buvo tikrų tikriausias vilkikas.
Nors pokario vargai jau seniai palikti istorijos knygose, Piaggio Ape vis dar tebėra gaminamas. Nuo 2013-ųjų gausiai gaminamos Ape Calessino 200 autorikšos, kurios yra labai populiarios Indijoje ir kai kuriuose kurortuose. Tiesa, dažnai ant šių mašinų pykstama dėl 200 kubinių centimetro variklio keliamo triukšmo. Indijoje gaminamas ir Ape Classic 400 pikapas su 435 kubinių centimetrų dyzeliniu varikliu. Porter taip pat visiškai neišnyko, tačiau dabar šios mašinos yra visiškai atskiros nuo Ape.
Šiuolaikiniai Ape yra pakankamai modernūs. Varikliai atitinka Euro 4 standartą, žibintai naudoja LED technologiją, viduje yra pakankamai patogu, o ir kokybė yra stebėtinai nebloga. Piaggio siūlo kelias pikapo ir furgono versijas, gali pritaikyti naują mašiną pagal verslo poreikius. Beje, įdomu tai, kad pikapai yra šiek tiek tvirtesni ir gali pavežti 25-40 kg didesnį svorį nei furgonai. Šios mašinos šiais laikais naudojamos prekių ir siuntinių išvežiojime, maisto pristatyme į namus, dažniau – kaip maisto furgonai.
Piaggio Ape 50 furgono techniniai duomenys:
Išmatavimai (ilgis x plotis x aukštis) – 2,5 x 1,26 x 1,59 m.
Svoris – 490 kg.
Variklis – dvitaktis oru aušinamas 49,8 kubinių centimetrų benzininis su automatiniu benzino ir alyvos maišymu.
Maksimali galia ir sukimo momentas – 1,9 kW ir 3,3 Nm.
Maksimalus greitis – 38 km/h.
Maksimalus vežamas svoris – 1,3 kubiniai centimetrai, 145 kg.
Taip pat skaitykite:
Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?
Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų;
Goliath GD 750 – pokario Vokietijos verslininkų džiaugsmas;
Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;
Daugybę funkcijų atlikęs Reliant TW9;
Scammell Pioneer – 6X4 sunkvežimis, kariuomenėje tarnavęs penkiasdešimt metų.
