Vokietijoje atidaryta nauja elektrinio greitkelio atkarpa. Tai – elektrinis kontaktinis tinklas, kuriuo galės naudotis sunkvežimiai, taip sutaupydami degalų ir mažiau teršdami gamtą. Štai keletas įdomių faktų apie pirmąjį elektrinį greitkelį Vokietijoje.
Žinoma, tai – Siemens idėja, įprastai vadinama eHighway, buvo pasklebta dar 2012 metais. Siemens inžinieriai sugalvojo, kad hibridiniai sunkvežimiai galėtų važiuoti greitkeliais naudodami paprastus pentografus, kurie prisijungtų prie kontaktinio tinklo. Ši sistema yra labai panaši į troleibusų linijas miestuose. Anksčiau tokios elektrifikuotos greitkelių atkarpos buvo įdiegtos Švedijoje ir Kalifornijoje JAV, o dabar pirmoji atidaryta ir Vokietijoje.
Elektrinio greitkelio atkarpa driekiasi nuo Frankfurto oro uosto iki Darmštato-Veiterštedo sankryžos. Sunkvežimių vairuotojai (kurių tarp NODUM skaitytojų yra tikrai daug) ir keliautojai kontaktinį tinklą jau matė. Tiesa, elektrinio greitkelio atkarpa yra visai trumpa – vos 10 km ilgio.
Savaime suprantama, tai – tik bandomasis elektrinis autobanas, skirtas eksperimentams ir tyrimams. Jei viskas eisis, kaip dabar planuojama, ši atkarpa įrodys technologijos eHighway technologijos efektyvumą ir naudą. Siemens planuoja, kad tyrimai truks apie 3,5 metus. Tiesa, kompanija turi priežasčių manyti, kad pavyks įrodyti technologijos potencialą, nes elektriniai greitkeliai JAV ir Švedijoje leidžia sunkvežimiams veikti bent dukart efektyviau.
Skaičiuojama, kad jei bent 30 % greitkeliais važiuojančių Vokietijos sunkvežimių būtų elektrifikuoti, anglies dvideginio emisijas kasmet pavyktų sumažinti bent 5-6 milijonais tonų. Elektriniu greitkeliu lekiantys hibridiniai sunkvežimiai taip pat neišmes vėžį sukeliančių azoto oksidų. Žinoma, tikriausiai nereikia nei sakyti, kad elektriniai greitkeliai naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gautą energiją.
Siemens skaičiuoja ir ekonominę naudą – elektrinis greitkelis įprastam vilkikui su puspriekabe per 100 tūkstančių kilometrų padėtų sutaupyti maždaug 20 tūkstančių eurų. Nedaug, tačiau mažinamo triukšmo, saugomos aplinkos ir ekonominės naudos derinys yra viliojantis tikslas.
Vilkikus projektui gamina Scania, tačiau elektrinius greitkelius paleidus pilna jėga juos galėtų kurti visi gamintojai. Kiekvienas sunkvežimis gauna pentografus, į kuriuos sumontuoti srovės imtuvai. Sunkvežimiui įvažiavus į greitkelį jie yra pakeliami ir susijungia su kontaktiniu tinklu. Tuomet vilkikas gali būti varomas elektra. Sistema netrukdo lenkimui ar išvažiavimui iš greitkelio. Aišku, papildomi įrenginiai (elektros varikliai, baterijos, pentografas) sudaro papildomą svorį, tačiau nauda atsveria šiuos trūkumus.
Kalbant apie trūkumus, hibridiniai sunkvežimiai Vokietijoje riedės tik 80 km/h greičiu. Toks greitis yra nustatytas bandymams – ateityje sunkvežimiai tikrai galės pasiekti ir įprastą 90 km/h greitį. Vokietijos valdžia sutiko prisidėti prie projekto dar pernai vasarą. Atkarpos įrengimas truko 9 mėnesius. Jau numatytos ir dar dvi vietos, kur taip pat bus atidarytos trumpos eksperimentinės eHighway atkarpos.
Taip pat skaitykite:
Vokietijos valdžia pritarė elektrinių greitkelių idėjai;
Tesla Semi nuvažiuojamas nuotolis bus dar didesnis nei planuota anksčiau;
Karjeruose dirbantys troleisunkvežimiai;
Volvo Vera – elektrinis vilkikas be kabinos;
10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;
Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų;
Nikola One – elektrinis sunkvežimis, kuris elektrą sau gaminsis pats;
