Chevrolet Corvette yra vienas iš tų sportinių automobilių, kuriuos žino visi. Corvette istorija siekia 1953 metus, o naujausios kartos automobiliai iš gamyklos rieda nuo šio vasario. C8 yra modernus superautomobilis su varikliu viduryje. Tačiau kodėl nuvažiavus 500 mylių pasikeičia automobilio prietaisų skydelis?
Chevrolet Corvette C8 yra kitoks nei ankstesnių kartų modeliai. Visų pirma dėl to, kad šįkart variklis sumontuotas viduryje – Corvette virto superautomobiliu. Antra – pirkėjai negali pasirinkti mechaninės transmisijos. Corvette nuo šiol keliauja tik su 8 greičių automatine dviejų sankabų pavarų dėže.
Priklausomai nuo pasirinkto varianto, Corvette 6,2 litrų V8 variklis išvysto 490 arba 495 AG (365 arba 369 kW). To pakanka, kad tik galiniais ratais varomas automobilis iki 100 km/val. bėgėtųsi tik maždaug 3 sekundes. Tiesa, vos tik įsigiję šį automobilį tokių dinaminių savybių nepasieksite.
Naujos Corvette C8 apsukos yra ribojamos iki 4500 apsisukimų per minutę. Tai – visai nedaug tokiam galingam ir sportiškam automobiliui. Taip yra dėl to, kad pirmosios 500 mylių (805 km) yra skirtos variklio ir kitų mechaninių mazgų susiderinimui ir, sakykime, prisinešiojimui.
Štai kaip įveikus 500 pirmųjų mylių pasikeičia skaitmeninis Corvette prietaisų skydelis:
Kadangi Corvette prietaisus skydelyje pakeitė ekranas, tai tas pirminis pravažinėjimo periodas yra pažymimas staigiu tachometro grafikos pasikeitimu. Tačiau iš tikrųjų tai nėra nauja – daugelis naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pirmiausia turi būti pravažinėti. Ir taip nuo pačių seniausių laikų – Corvette C8 toli gražu nėra pirmas automobilis, kuriam taikomi tokie reikalavimai.
Gamintojai nurodo įvairius pravažinėjimo periodus. Kai kuriems automobiliams pakanka 800 ar 1000 km, kitiems reikia ir visų 1500. Šį atstumą reikia įveikti važinėjant pagal gamintojo numatytas rekomendacijas. Įprastai numatomi tokie ar panašūs reikalavimai:
- aukštesnių variklio apsukų vengimas (iki 3500-4500 apsisukimų per minutę);
- pastovaus palaikomo greičio vengimas (reikia vengti ilgų kelionių greitkeliu);
- ypač atsargus automobilio naudojimas, kai variklis yra šaltas;
- švelnus akceleratoriaus ir stabdžių pedalų naudojimas;
- atsargesnis posūkių įveikimas.
Kartais tai – tik rekomendacijos, o kartais – automobilio kompiuterio valdomi apribojimai. Tačiau kodėl gamintojai nori, kad naujais automobiliais būtų važinėjama taip atsargiai?
Vidaus degimo variklis turi daugybę judančių dalių. Tarp jų – ir stūmokliai, greitai judantys savo cilindruose. Stūmoklių žiedai nuolat trinasi į cilindrų sieneles ir turi suteikti sandarumo degimo kamerai. Nei cilindrų sienelių, nei stūmoklių žiedų paviršiai nėra idealiai lygūs. Gamybos metu čia atsiranda įvairių įbrėžimų, mikroskopinio pasišiaušimo ir kitų defektų, dėl kurių, beja, visiškai naujų automobilių degalų sąnaudos yra šiek tiek aukštesnės nei turėtų būti. Trintis galiausiai visą tai išlygina, tačiau iš pradžių variklį tenka naudoti atsargiai, kad jame neatsirastų karštųjų taškų ar didesnių defektų, kurie galėtų skaudžiai atsiliepti variklio ilgaamžiškumui.
Kai kurie gamintojai variklius išmankština dar gamyklose. Pavyzdžiui, Honda kiekvieno savo NSX superautomobilio variklį testuoja ant stendo. Taip užtikrinama, kad pirkėjas galės savo naują automobilį iš karto pasiimti į lenktynių trasą.
Tačiau tas atsargumas, kurio gamintojai tikisi iš pirkėjų, yra susijęs ne tik su varikliais. Lygiai taip pat ir visiškai nauji stabdžių komponentai turi susiderinti. Stabdžių trinkelės turi pridilti prie neidealaus stabdžių diskų paviršiaus. O ir mažyčiai padangų defektai turi nudilti šalin.
Tiesą sakant, lygiai taip pat atsargiai reikėtų elgtis ir su ką tik suremontuotu nenauju automobiliu. Po kapitalinio variklio remonto reikėtų bent kelis šimtus kilometrų pasivažinėti išlaikant žemesnes apsukas. Tuo tarpu stabdžiai irgi geriau veikia ne iš karto – naujos kaladėlės turi prisiderinti prie naujų diskų. Net ir padangų gamintojai nurodo, kad visiškai naujos padangos savo funkcijas geriau atliks po šimto ar daugiau kilometrų.
