Žmonės masiškai migruoja į miestus ir ateityje tai bus didelė problema. Centrinės miestų dalys jau dabar sunkiai tvarkosi su augančiais automobilių srautais, o parkavimo problemos, regis, yra paprasčiausiai neišsprendžiamos. Renault kadaise manė, kad padėtį galima pakeisti sulankstomu automobiliu.

Kadaise ne visi automobilių gamintojai domėjosi miestiečių transportu. Dideli, talpūs automobiliai buvo pelningesni, todėl visai mažas mašinas kūrė tik keletas iš didžiųjų gamintojų, daugiausia Italijoje ir Prancūzijoje. Renault ilgą laiką buvo vienas iš miesto automobilių lyderių, todėl 1992 metais pristatė Zoom koncepciją, kuri buvo tarsi bandymas atspėti, kokių automobilių reikės ateities miestuose.

Renault Zoom buvo nedidelis dvivietis elektromobilis su 45 kW elektriniu varikliu, tarp įkrovimų galėjęs įveikti net 145 km. Renault kūrė Zoom kartu su Matra kompanija, kuri garsėjo savo stiklo pluošto kėbulais. Kompozitinės medžiagos padėjo išlaikyti pakankamai žemą Zoom svorį, tačiau tai net nebuvo vienas iš įdomiausių Zoom bruožų.

Renault Zoom buvo pritaikytas gyvenimui sausakimšame mieste. Žirklinės šio automobilio durelės atsidarė statmenai į priekį (panašiai kaip didžiųjų Lamborghini). Viduje buvo galima surasti minimalistinį prietaisų skydelį, vientisą sėdynę ir natūraliomis medžiagomis aptrauktus paviršius. Renault didžiavosi ekologiška Zoom konstrukcija – net 90 % elektros variklio buvo pagaminta iš perdirbamų medžiagų. Tiesa, šios pagyros nebuvo visiškai rimtos – metalai beveik visada yra lengvai perdirbami.

Renault Zoom galėjo sutrumpėti, kad lengviau tilptų ankštoje stovėjimo vietoje. (Rémi, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Aišku, įdomiausia Zoom konstrukcijos dalis buvo judanti galinė ašis. Įprastai automobilis buvo vos 2,65 metrų ilgio, tačiau pritraukus galinę ašį arčiau priekinės Zoom sutrumpėdavo iki 2,3 metrų (kai kur nurodoma, kad iki 2,1 m). Trumpesnis bendras ilgis ir trumpesnė ratų bazė leido lengviau pastatyti automobilį ankštoje parkavimo vietoje. Mechanizmas buvo išties keistas – transformacijos metu Renault Zoom aukštis padidėdavo nuo 1,49 iki 1,72 metrų. Žinoma, tokia konfigūracija turėjo būti taikoma tik parkuojant automobilį – visais kitais atvejais žmonės Zoom salone galėjo džiaugtis ilgesnės ratų bazės suteikiamu patogumu ir stabilumu.

Trumpiausioje padėtyje Zoom ilgis siekė vos daugiau nei 2 metrus. (Gamintojo nuotrauka)

Zoom, žinoma, niekada neišvydo masinės gamybos. Tačiau Renault manė, kad idėja yra verta dėmesio – juk kada nors parkavimo vietų taip trūks, kad trumpesni automobiliai bus išties geidžiami. 1992 metais Zoom buvo pristatytas Paryžiaus automobilių parodoje ir garsas apie jį pasklido itin plačiai. Taip plačiai, kad idėja užsikrėtė ir kiti inžinieriai.

MIT CityCar buvo įdomi ir pažangi koncepcija. (MIT)

2007 metais Masačusetso technologijos instituto inžinieriai kartu su General Motors pristatė CityCar koncepciją. Tai buvo dar vienas sulankstomas elektromobilis. Šis, žinoma, buvo kur kas modernesnis nei Renault Zoom. CityCar turėjo keturis visiškai nepriklausomus ratus, kiekvienas iš jų turėjo savo elektrinį variklį. Į automobilį buvo galima patekti per pačiame priekyje sumontuotas dureles. Vienas didžiausių CityCar privalumų buvo sulankstoma platforma – įprastas automobilio ilgis siekė 2,5 metro, tačiau pritraukus galinę ašį jis sutrumpėdavo iki 1,5 metrų. Taip į standartinę automobilio parkavimo vietą buvo galima sutalpinti net 3-4 MIT CityCar automobilius. Tačiau, žinoma, prestižinė mokslo įstaiga niekada neplanavo imtis elektromobilių gamybos.

CityCar koncepcija neprasprūdo pro ispanų kompanijos Hiriko Driving Mobility akis. Įmonė įsigijo licenciją gaminti CityCar automobilius ir ketino juos siūlyti miestams. Tuomet manyta, kad sulankstomas Hiriko puikiai tiks automobilių dalijimosi paslaugoms. Iš pradžių žadėta, kad automobiliai pasieks pirkėjus jau 2012 metais, tačiau tai neįvyko, o jau 2015-aisiais projektas visiškai sužlugo.

Hiriko – nepavykęs ispanų sulankstomo automobilio projektas. (Robert Hextall, Wikimedia(CC BY 2.0)

Galbūt sulankstomi automobiliai tiesiog neturi ateities? Jie turi akivaizdų minusą – papildomi judantys komponentais anksčiau ar vėliau reikalauja priežiūros ar remonto. Pats mechanizmas yra pakankamai brangus, sunkus ir didelis, o automobilis – mažas ir nepraktiškas. Taigi, įgyvendintos tokios idėjos bent jau artimiausiu metu tikrai nepamatysime.

Taip pat skaitykite:

Štai kaip Volvo įsivaizdavo miesto taksi 1976 metais;

Mercedes-Benz NAFA – moderniųjų mažųjų miesto automobilių pirmtakas;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;

JAWA 750 – negirdėtas motociklų gamintojo lenktyninis automobilis;

FSO Syrena Sport – greičiausiai gražiausias lenkiškas automobilis, kurio nebuvo;

Renault 4 ir Citröen 2CV irgi dalyvavo Dakaro ralyje.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia