Žmones kažkodėl žavi apleisti objektai ir gyvenvietės. Jei jas įmanoma pasiekti, jos visada yra gausiai lankomos turistų, kurie nori pasijausti tarsi vaikštinėtų poapokaliptiniame mieste. Žmonės moka nemažus pinigus, kad nuvyktų į Pripetę, po Černobylio avarijos apleistą miestą, tačiau panašių įspūdžių galima prisigaudyti ir visai šalia, Latvijos viduryje. „Skrunda-1“ – sena karininkų gyvenvietė, kuria turėtų pasidomėti visi apleistomis vietomis susidomėję žmonės.
Tai nėra vienintelė apleista gyvenvietė Latvijoje – įdomu patyrinėti ir netoli Ventspilio esančią Irbenę.
Skrundos karinis miestelis buvo pastatytas raketas aptinkančių radarų aptarnaujančiam personalui gyventi. Pirmasis radaras vietovėje pradėjo veikti dar 1968 metais, tačiau tobulėjant karinėms technologijoms jau visai greitai prireikė geresnio, tikslesnio ir platesnį matymo lauką turinčio radaro. Radarų sistemoms prižiūrėti reikėjo nemažo personalo, tame tarpe ir karinės apsaugos. Todėl netoli Skrundos miestelio buvo pradėta karininkų gyvenvietės statyba. 1980 metais joje jau gyveno daugiau nei 6000 žmonių.
Su laiku Skrundoje-1 atsirado mokykla, darželis, kareivinės, keli daugiaaukščiai daugiabučiai, ligoninė, karininkų pirtis, klubas, automobilių dirbtuvės. Šalia gyvenvietės buvo ir dvi slėptuvės, didelis vandens bokštas. Dabar visa tai tik apleisti vaiduokliški pastatai, traukte traukiantys smalsuolius. Tačiau gyventojai iš miestelio išsikraustė ne iš karto sugriuvus Sovietų sąjungai.
1994 metais Latvija ir Rusija pasirašė susitarimą, pagal kurį Rusijai buvo leista dar 4 metus naudotis netoliese pastatytais radarais. Po to per 18 mėnesių jie turėjo būti išardyti ir išvežti, nors Rusija dar prašė pratęsti terminą porai metų, kol bus pastatyta radarų sistema Baltarusijoje. 1998 metais, raginamas visų Baltijos šalių vadovų, Borisas Jelcinas iš teritorijos galutinai atitraukė karinį personalą. Patys vertingiausi daiktai iškeliavo į Rusiją, tačiau pats miestelis taip ir liko stovėti.
Latviams tokios žaidimų aikštelės patinka
1995 metais vienas iš pažangiausių Sovietų Sąjungos radarų, buvęs netoli Skrundos, buvo susprogdintas. „Deryal“ sistema buvo pradėta statyti 1984 metais ir, įvairių šaltinių teigimu, niekada taip ir nebuvo pilnai užbaigta. Sprogdinimą dalinai finansavo Jungtinės Valstijos, vykdė viena JAV bendrovė. Reginys sutraukė minias žmonių ir buvo laikomas vienu iš Šaltojo Karo pabaigos simbolių.
Taigi, nuo 1998 iki 2008 metų Skrundos karinis miestelis priklausė Latvijai. Teritorija nebuvo saugoma, todėl ja greitai susidomėjo vagys ir vandalai. Buvo išvogti likę baldai, beveik visi metaliniai daiktai, išdaužyti langai, išplėštos durys. Šiuo metu teritorija priklauso Skrundos savivaldybei ir yra geriau prižiūrima. Už jos lankymą tenka susimokėti – įėjimas kainuoja 4 eurus.
Ką galima pamatyti? Reikėtų pasivaikščioti po daugiabučius. Juose dar galima pamatyti buvusio gyvenimo liekanas, kurios dabar atrodo gana šiurpiai.
Teritorijoje yra ir pora požeminių slėptuvių – juose, kaip ir galima numanyti, nėra labai jauku, erzina kvapas ir drėgmė.
Daugiau (ir gražesnių) nuotraukų galima pamatyt Pamiršta.lt galerijoje.
Ar Skrundos miestelį lankyti verta? Tai priklauso nuo jūsų lūkesčių. Nors ši gyvenvietė yra vadinama „Latvijos Černobyliu“, išsikraustymas iš jos nebuvo toks skubotas. Vėliau viską nusiaubė vagys ir vandalai, o ir gamta po truputį pradeda atsikovoti šią teritoriją. Niekas nėra pritaikyta turistų lankymui, todėl ant žemės mėtosi stiklas ir yra nesunku susižeisti į iš sienų kyšantį metalą ar užkliūti už išpuvusių grindų. Dabar tai nėra karinis objektas ir niekas (išskyrus slėptuves) to net neprimena.
Tačiau, jei norite pajausti poapokaliptinę dvasią, pamatyti, kaip gamta kovoja su žmogaus kūriniais ir išvysti nykstančius žmonių gyvenimo pėdsakus, aplankyti Skrundą tikrai verta. Ypač jei galite atsisakyti minties „O juk galėjo kas nors gyventi“ – nėra prasmės gailėtis nereikalingų okupantų paliktų daiktų.
Taip pat skaitykite:
Apleistas Irbenės karinis miestelis (apžiūrėjome 2019 metais);
Nacionalinis technikos muziejus Prahoje, pritrenkęs vertingų eksponatų gausa;
10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;
Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą.
