Didelė dalis sunkiosios technikos važinėja vikšrais. Tokia važiuoklė užtikrina mažesnį slėgį į gruntą, nes vikšrų kontakto plotas su žeme yra didesnis nei, pavyzdžiui, ratų. Tačiau egzistuoja ir nebloga alternatyva – sraigtinės važiuoklės. Kokiais privalumais ir trūkumais pasižymi šie labai skirtingi sprendimai?

Sraigtinė važiuoklė pirmą kartą patentuose pasirodė 1868 metais. Tokį nematytą būdą stumtis pirmyn sukūrė JAV gyvenantis šveicaras Jacobas Morathas. Tiesa, jo mašina nebuvo pagaminta. Pirmoji išbandyta mašina su sraigtine važiuokle buvo sukurta 1907 metais. Ją pagamino Ira ir Jamesas Peavey. Tiesą sakant, jie pagamino net du prototipus – vienas buvo varomas garo, kitas – benzininiu varikliu.

Sraigtinė važiuoklė pasistūmėjo pirmyn, kai trečiojo dešimtmečio pradžioje pasirodė Armstead Snow Motor. Tai buvo dviejų sraigtų važiuoklė, kurią buvo galima pritaikyti traktoriams ir automobiliams. Ji buvo išbandyta su Fordson traktoriumi ir Chevrolet automobiliu.

Fordson traktorius su sraigtine važiuokle puikiai pasirodė ant sniego. (refractionless, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Tas Fordson prototipas buvo prisimintas Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet amerikiečiams reikėjo nedidelio transporterio, kuris lengvai įveiktų gamtines sniego ir purvo kliūtis. Tiesa, po bandymų tuomet vietoje sraigtinės važiuoklės buvo pasirinkti vikšrai – taip atsirado M29 Weasel.

Fordson Snow-Motor koncepcinis traktorius

Kelių galima ir nevalyti – Fordson Snow-Motor jie nereikalingi. Tai – 1929-ųjų koncepcinis traktorius su sraigtine važiuokle. Jos privalumai yra akivaizdūs – joks sniegas ar purvas jai nebaisus. Ten, kur pusnyse skęsta arkliai, šis traktorius važiuoja lyg niekur nieko. Nors panašių prototipų buvo ne vienas, sraigtinės važiuoklės neprigijo. Jos tinkamos tik minkštiems paviršiams (sniegui, ledui, purvui), nes kitur labai greitai susidėvi.„Roads are not needed, Snow-Motor builds roads“

Posted by NODUM – įvairenybių mazgas on 2019 m. sausio 26 d., šeštadienis

Žinoma, sraigtinė važiuoklė nebuvo pamiršta. Vietnamo karo metu JAV vėl buvo atliekami dviejų prototipų bandymai. Vėliau sovietai sukūrė ZIL-2906, kurį naudojo kosmonautų paieškai atšiauriose Sibiro vietovėse, ir keletą kitų sraigtinių bekelės mašinų. Britai į Ice Challenger ekspediciją leidosi modifikuotu Bombardier transporteriu – prie jo buvo pritvirtinti du sraigtai. Galiausiai, specializuotos sraigtais varomos mašinos kartais darbuojasi ir kalnakasyboje. Tačiau retai.

ZIL-29061 gali ir plaukti, ir važiuoti praktiškai bet kokiu paviršiumi. (Mil.ru, Wikimedia (CC BY 4.0)

Iš tikrųjų, kai dabar kuriamas naujas kranas, buldozeris ar kita panaši sunki mašina, niekas net nesvarsto galimybės naudoti sraigtinę važiuoklę. Kodėl? Nes vikšrinės važiuoklės privalumai yra didesni.

Vikšrinės važiuoklės privalumai

Vikšrinė važiuoklė gerai veikia ir ant lygaus paviršiaus. Kai Vietnamo karo metu amerikiečiai testavo Marsh Screw Amphibian ir Riverine Utility Craft, buvo pastebėta, kad šios mašinos gali greitai judėti purvynais ir vandeniu, bet ant kieto grunto pasiekia tik 2,6-6,7 km/val. greitį. Taip yra dėl to, kad sraigtinės važiuoklės briaunos turi įsikabinti į paviršių, kad pastumtų mašiną pirmyn. Taigi, ant kieto paviršiaus tokia važiuoklė praktiškai neturi sukibimo. Tuo tarpu vikšrai sukasi mašinos judėjimo kryptimi, todėl vikšrinė technika gali judėti ir ant kieto paviršiaus.

Platūs vikšrai užtikrina puikų stabilumą ir leidžia važiuoti ir kietu paviršiumi. (Robotriot, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Vikšrinė važiuoklė yra lengviau remontuojama. Su laiku susidėvi bet kokia važiuoklė. Tačiau skirtumas tas, kad skirtingus vikšrų segmentus ar kitas dalis galima pakeisti. Tuo tarpu sraigtai neturi keičiamų dalių, todėl jų remontas yra sudėtingesnis.

Vikšrai yra ilgaamžiškesni. Sraigtinė važiuoklė turi plonas briaunas. Jei tokią važiuoklę turėtų įprastas buldozeris, tai jis tas briaunas greitai nulaužytų, nulankstytų arba sudilintų, nes tokios mašinos įprastai darbuojasi žvyre ir smėlyje.

Vikšrinė važiuoklė gali atlaikyti didesnį svorį. Visas mašinos ir krovinio svoris gula ant apatinės vikšrų dalies. Jį paskirsto daugybė smulkių ratukų, o patys vikšrai yra pagaminti iš vientiso plieno. Tuo tarpu sraigtinės mašinos svoris gula ant poros ašių, einančių per kiekvieno sraigto vidurį. Patys sraigtų korpusai dažnai būna tuščiaviduriai, o mašinos ir jos krovinio svoris gula ant keturių taškų važiuoklės kampuose. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl didžiausios sraigtinės mašinos yra gerokai mažesnės už didžiausias vikšrines mašinas.

Pasaulyje nėra tokio dydžio ekskavatoriaus su sraigtine važiuokle. (Liebherr nuotrauka)

Sraigtinės važiuoklės privalumai

Sraigtinė važiuoklė yra patikimesnė. Joje nėra ratų, atskirų segmentų, kaiščių ir kitų vikšrams būdingų detalių. O kuo mažiau dalių, tuo patikimesnis yra mechanizmas. Tiesa, tas patikimumas nėra tas pats, kas ilgaamžiškumas – tiesiog tikimybė, kad sraigtas lūš yra mažesnė.

Japoniškas tankas Type 10 pametė vikšrą – sraigtinėms transporto priemonėms taip tiesiog nenutinka. (Toshinori baba, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Sraigtinė važiuoklė leidžia važiuoti ir per vandenį. Nemaža dalis sraigtinę važiuoklę turinčių mašinų yra amfibijos. Tuščiaviduriai sraigtų korpusai veikia tarp plūdurai. Be to, patys sraigtai gali stumti mašiną į priekį ir vandenyje. Nors yra buvę ir vikšrinių amfibijų, jos įprastai turi judėjimui vandenyje skirtus papildomus sraigtus.

Sraigtinė važiuoklė gali būti pigesnė ir lengvesnė. Vėlgi, ji turi mažiau komponentų, o pats sraigto korpusas yra tuščiaviduris. Taigi, bent jau teoriškai, jei būtų išplėtoti tokių komponentų gamybos procesai, sraigtinės važiuoklės būtų pigesnės nei vikšrinės.

Purve ir sniege sraigtinė važiuoklė generuoja geresnį sukibimą. Galbūt ji ne taip gerai pasirodo ant kieto paviršiaus, bet ant minkšto grunto sraigtinė važiuoklė veikia puikiai. Savo briaunomis ji tarsi nagais įsikabina į paviršių, į jį įsipjauna ir stumia mašiną pirmyn. Dėl to sraigtinė važiuoklė minkštame purve ar sniege praslysta mažiau nei vikšrinė.

Senas vaizdo įrašas su eksperimentinės sovietų mašinos bandymais

Sraigtinė važiuoklė mažiau pažeidžia paviršių. Taip, sraigtų briaunos palieka gilius įpjovimus paviršiuje, tačiau tai – niekis, palyginti su tuo, ką su paviršiumi padaro vikšrai. Žinoma, tai priklauso ir nuo grunto ir mašinų paskirties.

Sraigtinė važiuoklė leidžia mašinai judėti šonu. Įprastai sraigtai sukasi į skirtingas puses – tai užtikrina stabilų judėjimą pirmyn. Tačiau jei mechanizmas leidžia atskirai reguliuoti jų sukimosi kryptį, tokia mašina gali judėti ir šonu (tai matėte ir vaizdo įraše viršuje)

Tai kodėl tuomet vikšrinių mašinu yra nepalyginamai daugiau nei sraigtinių? Viskas labai paprasta.

Vikšrinės važiuoklės gali atlaikyti didesnį svorį, yra ilgaamžiškesnės ir lengviau remontuojamos. Be to, jos užtikrina geresnį sukibimą su paviršiais, kuriais įprastai važinėja sunkioji technika. Taip, sraigtinė važiuoklė puikiai tinka amfibijoms, bet ar tai svarbu įprastiems buldozeriams, ekskavatoriams ir kranams? Ne kartą minėjome ir kainą. Tiesa, kad sraigtinė važiuoklė yra pigesnė, tačiau jos išlaikymas yra brangesnis. Plonos sraigtų briaunos važinėjant žvyru greitai sudiltų ir tuomet tektų keisti arba remontuoti visą sraigtą. Tuo tarpu keisti visą vikšrinę važiuoklę tenka labai retai – pakaks pakeisti vikšrą ar kelis jo segmentus. Galiausiai, vikšrines mašinas lengviau transportuoti – kaip ant transporterio užliptų sraigtinę važiuoklę turinti mašina? Minėti ZIL-2906 pasižymi puikiomis pravažumo savybėmis, bet ant transporterių yra keliami kranais.

Pasiekus nepravažiuojamą ruožą, nukraunamas visureigis su sraigtine važiuokle, kuris kelionę tęsia pats. (Mil.ru, Wikimedia (CC BY 4.0)

Iš tikrųjų, sraigtinių važiuoklių privalumai yra labai nišiniai, todėl tokios važiuoklės ir tinka tik labai siaurą paskirtį turinčioms mašinoms.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia