Manoma, kad lašas yra aptakiausia įmanoma forma ir automobilių kūrėjai dažnai stengiasi ją atkartoti. Tačiau cigaro forma irgi labai efektyviai skverbiasi per orą – garsus italų lenktynininkas Piero Taruffi tuo įsitikino pats.

Piero Taruffi (1906-1988 m.) yra tikra Italijos automobilių ir motociklų sporto legenda, nors apie jį jūs tikriausiai nesate girdėję. Nežinote jo tik todėl, kad jis lenktyniavo labai seniai. Formulėje 1 jis varžėsi nuo paties pirmojo čempionato 1950-aisiais iki 1956-ųjų su pertrauka 1953 m. F1 trasose jis yra sėdėjęs už Alfa Romeo, Ferrari, Mercedes-Benz, Maserati ir Vanwall bolidų vairų. 1952 metais Piero Taruffi vairuotojų čempionato įskaitoje užėmė 3-iąją vietą. Jis yra laimėjęs vienas Formulės 1 lenktynes, iš viso ant podiumo jis yra užkopęs penkis kartus.

1947-ųjų Cisitalia 202SMM. Tai – vienas iš ankstyvųjų lenktyninių Taruffi pradėtos kompanijos Cisitalia modelių.

Piero Taruffi taip pat varžėsi kėbulinių automobillių ir motociklų lenktynėse. Ir kūrė automobilius. Taruffi buvo vienas iš garsaus Italijos sportinių automobilių gamintojo Cisitalia įkūrėjų. Ši kompanija gyvavo santykinai trumpai – tik 1946-1963 metais – bet sukūrė ne vieną įsimintiną modelį.

Savo kaip lenktynininko karjerą Taruffi užbaigė 1957 metais, kai su Ferrari 315 S laimėjo legendines Mille Miglia lenktynes. Iki pergalės Taruffi 10 valandų ir beveik 27 minutes važiavo vidutiniu 152,6 km/val. greičiu. Ir, priešingai nei daugelis jo varžovų, tai padarė be šturmano pagalbos. Tai, beje, buvo paskutinės tikros Mille Miglia lenktynės, nes sprogusi Alfonso de Portago vairuojamo Ferrari padanga sukėlė šiurpią avariją, kurioje žuvo ne tik pats lenktynininkas ir jo šturmanas, bet ir 10 lenktynes stebėjusių žmonių.

Piero Taruffi 1957-ųjų Mille Miglia lenktynėse. Jis su šiuo Ferrari 315 S tapo nugalėtoju. (Wikimedia)

Piero Taruffi dažnai apibūdinamas kaip greičio ieškotojas. Ir tam jis sukūrė vienetinį Tarf.

Tarf ir du jo kėbulai

Taruffi buvo labai techniškai mąstantis žmogus, gerai suprantantis automobilių ir motociklų dinamiką. 1948 metais jis sukonstravo neįprastai atrodantį vienetinį automobilį Tarf, skirtą maksimalaus greičio bandymams.

Piero Taruffi Ir Tarf skirtas stendas Turino nacionaliniame automobilių muziejuje.

Piero Taruffi savo ypatingai greitam automobiliui pasirinko, kaip sako italai, dviejų torpedų konstrukciją. Iš tikrųjų, tai – tarsi du sujungti motociklai su viską dengiančiais aptakais. Toks dizainas, kaip manė ir įrodė Taruffi, aerodinamiškai yra ypatingai efektyvus.

Tarf, beje, nėra vienintelis suautomobilintas motociklo dizainas – Scott Sociable savo geometriją pasiskolino iš motociklo su lopšiu. Tuo pačiu primenu, kad ir motociklų gamintojas JAWA savo istorijoje turi automobilį.

Kairiajame Tarf korpuse yra vairuotojo vieta ir valdymo įrenginiai. Dešiniajame – motociklinis variklis, transmisija ir degalų bakas. Susidaro įspūdis, kad degalų bakas galėjo tilpti ir kairėje, bet ankstyvoji automobilių sporto istorija yra nusėta šiurpių liepsnojančių avarijų, todėl nesunku suprasti, kodėl Taruffi nusprendė atskirti save nuo benzino.

Tarf pilotas sėdėjo kairioje torpedoje. Dešiniame modulyje yra 500 kubinių centimetrų variklis, transmisija, degalų bakas.

Tarf išbandė kelis variklius. Pirmiausia šalia vairuotojo burzgė Guzzi dviejų cilindrų 500 kubinių centimetrų jėgainė, o vėliau Taruffi rinkosi Gilera variklius – 350, 500 ir 550 kubinių centimetrų keturių cilindrų motorus. Tiesa, tie vėlesni varikliai jau buvo montuojami į Tarf 2, pagamintą 1951 metai. Tai iš esmės buvo tas pats automobilis, sukurtas tik dėl to, kad pirmasis susidėvėjo.

Nieko keisto, kad Tarf turi nepriklausomą važiuoklę – tai akivaizdu pažvelgus į nuotraukas. Galinę automobilio ašį suko grandinės mechanizmas, aišku, paslėptas dešiniajame korpuse. Įdomu, kad ant jo šono yra pora matuoklių, kurias Taruffi galėjo matyti iš savo pozicijos net ir lėkdamas 200 km/val. greičiu.

Nieko keisto, kad Tarf turi nepriklausomą važiuoklę.

Tarp 1948 ir 1957 metų Piero Taruffi su Tarf pagerino net 22 tarptautinius greičio rekordus. Atkreipkite dėmesį į šias datas – Tarf buvo tarsi hobis lenktynininkui Taruffi. Tiesa, į absoliučius greičio rekordus Tarf tikrai nesitaikė. Tuo metu absoliutus automobilio greičio rekordas buvo 634,39 km/val., o Tarf perlipo tik 200 km/val. ribą. Automobilis gerino tik rekordus susijusius savo svorio ir variklio kategorijose.

Bet kuriuo atveju, Tarf yra įdomios konstrukcijos automobilis. Lenktynėms jis nebūtų tikęs dėl savo keisto svorio pasiskirstymo (didžiausias svoris yra toli nuo ratų bazės centro) ir mechaninio kompleksiškumo.

Dėl neįprasto svorio pasiskirstymo tai būtų nevykęs lenktyninis automobilis.

Tarf traukė žmonių dėmesį, ragino jaunimą imtis inžinerijos, dalyvauti automobilių sporte, o to negalima nuvertinti. Dabar šis keistas automobilis yra eksponuojamas Turino nacionaliniame automobilių muziejuje, kur, galima sakyti, atlieka panašią funkciją.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia