Pasaulyje yra labai daug skirtingų vėjo jėgainių gamintojų. Todėl kiek keista, kad visų jų gaminamos vėjo jėgainės sukasi ta pačia kryptimi – pagal laikrodžio rodyklę. Kodėl taip yra?
Ar žinotė, kodėl beveik visi automobilių varikliai sukasi pagal laikrodžio rodyklę? O kodėl daugumos F1 trasų kryptis yra pagal laikrodžio rodyklę? Jungtinėje Karalystėje ne tik automobiliai važinėja kita kelio puse, bet ir betonvežių būgnai sukasi į priešingą pusę – kodėl taip yra?
Daug žmonių į tai net neatkreipia dėmesio, bet tai yra faktas – nors pasaulyje yra daug vėjo jėgainių gamintojų, visų jų vėjo turbinos sukasi pagal laikrodžio rodyklę (žiūrint iš priekio). Jei ir rasite išimčių, tai tikrai nedaug ir tai turbūt bus kokia maža eksperimentinė mažos kompanijos jėgainė.
Kas nors iš karto pabandys pateikti spėjimą – galbūt senieji vėjo malūnai irgi sukosi pagal laikrodžio rodyklę? Iš tikrųjų, ne – buvo malūnų, kurie sukosi pagal laikrodžio rodyklę, bet buvo ir tokių, kurie sukosi priešinga kryptimi. Tiesą sakant, nors vieningo pasaulinio malūnų standarto tikrai nebuvo, prieš laikrodžio rodyklę besisukančių malūnų greičiausiai buvo daugiau. Ypač Danijoje, kuri yra vienas iš pagrindinių elektros energijos gamybos iš vėjo lopšių.
Kodėl vėjo jėgainės sukasi pagal laikrodžio rodyklę?
Būtų smagu, jei čia perskaitytumėte ypatingą, labai įdomią fizikos ar mechanikos principais pagrįstą priežastį, kodėl nusistovėjo toks standartas. Tačiau tokios priežasties nėra. Iš esmės, šį standartą nulėmė istorinis atsitiktinumas.
Tradiciniai danų vėjo malūnai sukosi prieš laikrodžio rodyklę. Manoma, kad dešiniarankiams malūnų statytojams buvo patogiau gaminti tokias mentis. Vienas iš vėjo jėgainių gamybos pradininkų danų inžinierius Christianas Riisageris natūraliai priėmė tą danišką malūnų standartą ir į savo vėjo jėgainių konstrukciją. Jo pavyzdžiu pasekė ir Tvind kolektyvas, kuris ėmė gaminti vėjo jėgaines serijiniu būdu – Tvind jėgainės sukosi prieš laikrodžio rodyklę, kaip ir senieji malūnai. Visa tai vyko 20 amžiaus pradžioje-viduryje, kai technologija buvo labai jauna.
Vėjo energetika patyrė kelis technologinius šuolius, bet vienas iš reikšmingiausių buvo stiklo pluošto pritaikymas. Stiklo pluošto mentys yra daug lengvesnės nei medinės ar skardinės, todėl gali būti daug ilgesnės. Kita vertus, stiklo pluoštas turi didelį trūkumą – jo beveik neįmanoma ekonomiškai perdirbti.
1978 metais vėjo jėgainių menčių gamintojas Økær ėmė gaminti 5 metrų ilgio stiklo pluošto mentis pagal laikrodžio rodyklę besisukančioms vėjo jėgainėms. Vienintelė šios sukimosi krypties pasirinkimo priežastis buvo noras atsiskirti nuo konkurentų Tvind. Naujas mentis pritaikė tokios kompanijos kaip Vestas, Siemens, Enercon ir Nordex – dabar labai garsūs vėjo jėgainių gamintojai. Jų sėkmė išpopuliarino šią sukimosi kryptį.
Vėjo jėgainės sukimosi kryptį nulemia tik menčių forma. Jos yra tarsi sparnai. Sparnas kelia lėktuvą aukštyn, o apverstas sparnas spaudžia Formulės 1 automobilį žemyn – tai yra kryptinė forma. Kaip Nodum.lt paaiškino Vokietijos vėjo jėgainių gamintojo Enercon atstovai, nėra jokių fizinių priežasčių, kodėl vėjo jėgainės turėtų suktis viena ar kita kryptimi. Kompanijos galėtų gaminti veidrodinius dabartinių menčių atvaizdus ir prieš laikrodžio rodyklę besisukančios vėjo jėgainės pagamintų tiek pat energijos. Tačiau vieningas standartas jau nusistovėjo. Ir būtent dėl to istorinio spendimo atsiplėšti nuo seno daniškų vėjo malūnų palikimo.
Beje, ir žmonės nori, kad vėjo jėgainės suktųsi ta pačia kryptimi. Vėjo jėgainės įprastai statomos grupėmis. Žmonėms tiesiog gražiau, kai jos sukasi ta pačia kryptimi. Nors taip būna retai, viename parke gali būti kelių skirtingų gamintojų turbinų ir geriau, kai jos estetiškai dera tarpusavyje. Tiesa, yra tyrimų, kurie rodo, kad būtų efektyviau, jei šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose jėgainės suktųsi priešingomis kryptimis, bet skirtumas energijos gamybos prasme būtų mažytis.
