Ar žinote, kas nutinka sulūžusiam automobilio kėbului, kuris buvo pagamintas iš stiklo pluošto? O kur dedamos pasenusios vėjo jėgainių mentys? Stiklo pluošto kompozito atliekos dažnai keliauja į sąvartynus arba yra sudeginamos, nes perdirbti jas antriniam panaudojimui yra sunku ir neekonomiška.
Stiklo pluošto kompozitai yra nuostabios medžiagos. Tai – labai lengvi, standūs ir tvirti plastikai. Iš stiklo pluoštu sutvirtinto plastiko gaminami kateriai, maži lėktuvai, įvairių įrankių korpusai ir daugybė kitų daiktų. Net ir automobilių kėbulai kartais gaminami iš šios medžiagos. Pavyzdžiui, retas sportinis Volvo P1900 buvo gaminamas iš stiklo pluošto, kaip ir Goggomobil Dart, klasikiniai Chevrolet Corvette, Lotus, įvairūs bagiai ir daug kitų automobilių.
Stiklo pluoštas yra ilgos ir labai plonos stiklo gijos. Jos yra gana lanksčios ir lengvai apdirbamos. Stiklo pluoštas įvairiais metodais įterpiamas į įvairias dervas ir plastikus, kuriems sukietėjus gaunamos tvirtos ir ilgaamžės detalės. Galite įsivaizduoti stiklo pluoštą epoksidinėje dervoje kaip armatūrą betone. Skirtumas tas, kad armatūra yra stambesnė, atsparesnė ir gali būti pašalinta betoną sutrupinus.
Plastikas yra nuolat perdirbamas, o ir stiklas yra perdirbamas gana lengvai. O štai iš stiklo pluošto pagamintos vėjo jėgainių mentys dažnai yra tiesiog užkasamos sąvartynuose. Kodėl?
Žalioji energija – į sąvartyną
Ar žinote, kad vėjo jėgainės turi santykinai trumpą tarnavimo laiką? Po 20-25 metų jos išmontuojamos, jų mentys kartu su kitomis stiklo pluošto dalimis yra surenkamos, supjaustomos ir užkasamos sąvartynuose arba sudeginamos. Stiklo pluošto mentys iš 100 jūrinių vėjo jėgainių parko po 20 metų gali tapti net 3000 tonų atliekų vietiniame sąvartyne. Ateityje, kai pasens daugelis dabar masiškai statomų vėjo jėgainių, jos kasmet gali sukurti kelis šimtus tūkstančių tonų neperdirbamų atliekų.
Aišku, nebūtinai. Kartais senos vėjo jėgainių mentys gali tapti stogeliais autobusų stotelėms ar dviračių aikštelėms. Be to, dabar gaminamos vėjo jėgainės yra lengviau perdirbamos, nei tos, kurios buvo statomos anksčiau. Bet vis tiek, daug dabar išmontuojamų vėjo jėgainių keliauja kur nors po žeme, kur besitrindamos dovanoja aplinkai kelias mikroplastiko saujas.
Istorija su stiklo pluošto automobilių kėbulais yra ta pati. Na, beveik – sunku įsivaizduoti, kas kas nors norėtų tiesiog užkasti klasikinio Lotus, TVR ar Corvette kėbulą. Tuo tarpu stiklo pluoštu sutvirtintų įrankių korpusai, priklausomai nuo šalies ir aplinkosauginių standartų joje, dažniausiai guli sąvartynuose arba yra sudeginami.
Kodėl stiklo pluoštą sunku perdirbti?
Perdirbimu šiuo atveju vadiname atliekų pavertimą naujomis analogiškomis žaliavomis, iš kurių galima kažką pagaminti. Pavyzdžiui, kai vandens buteliukai yra susmulkinami į mažas granules, kurios vėliau yra įmaišomos į naują plastiką, iš kurio vėl gaminami buteliai, tai yra perdirbimas. Senų laikraščių virtimas kiaušinių pakuotėmis ar padangų tapimas vaikų žaidimo aikštelių danga irgi yra perdirbimas. Techniškai, atliekų deginimas energijai išgauti irgi laikomas perdirbimu (plastiko pavertimas energija), bet šiame straipsnyje kalbame ne apie tai. Stiklo pluoštu sutvirtintą plastiką galima sudeginti ir tai daroma nuolat, bet paversti jį naujomis medžiagomis – labai sunku.
Priežastis – ta kompozitinė medžiagos struktūra. Perdirbamos plastiko atliekos turi virsti homogeniška žaliava – pavyzdžiui, ABS, polietileno granulėmis – kad gamintojai žinotų, ką su ja daryti. Stiklo pluoštu sutvirtintas plastikas pats savaime nėra homogeniškas, nes tai yra kompozitinė, sudėtinė medžiaga. Automobiliai, vėjo jėgainės ar baidarės nėra gaminami tik iš stiklo pluošto – tai yra stiklo pluoštu sutvirtintas plastikas. Nėra būdų ištraukti stiklo pluoštą iš jį supančio plastiko, kad stiklą ir plastiką būtų galima perdirbti atskirai. Stiklo fabrikams nereikalingos įvairaus plastiko ir stiklo granulės, o ir plastiko gamyklos nežinotų, ką su juo daryti.
Įmonės „Kauno Švara“ Pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymo skyriaus vadovė Vaiga Jazdauskaitė paaiškino, kad plastikas su stiklo pluošto atliekomis net negali būti dedamas į įprastus plastiko atliekų rūšiavimo konteinerius. Norint tinkamai atsikratyti kokio stiklo pluošto daikto, reikia jį pristatyti į stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę. Lietuvoje stiklo pluoštu sustiprintas plastikas yra perdirbamas tik į energiją – jis yra sudeginamas.
Čia galime prisiminti padangų perdirbimą – padangos irgi negali būti išlydytos ir paverstos naujomis. Bet senos padangos yra susmulkinamos iki mažyčių granulių, kurios vėliau yra įterpiamos į naują gumos mišinį. Kodėl negalima padaryti kažko panašaus su stiklo pluoštu?
Į naują plastiką įterpti susmulkintas stiklo pluošto atliekas yra sunku, nes stiklas yra kieta, abrazyvi medžiaga, sparčiai dilinanti plastikinių detalių gamybos įrenginius. Be to, stiklo pluoštas stiklo pluoštui nelygus – skiriasi dervos, stiklo pluošto tipai ir dydis. Būtų sunku prognozuoti gaminio savybes ir kokybę, kai jis gaminamas iš, sakykime, įvairios žaliavos. Stiklo pluoštas yra stiprus, kai turi ilgas gijas, o susmulkintas kartu su plastiku jis mažai kam tinka.
Tiesa, kai kuriose šalyse susmulkintos stiklo pluoštu atliekos naudojamos kaip užpildas – įterpiamos į betoną, asfaltą ar kitas statybines medžiagas. Toks perdirbimas irgi kritikuojamas, nes nei betonas, nei, juo labiau, asfaltas amžinai netarnauja. Keičiant asfalto dangą tos įmaišytos plastiko ir stiklo pluošto atliekos gali virsti mikroplastikais grunte.
