Ar kada pastebėjote, kad dažnas senas automobilis galiniuose statramsčiuose turi dideles ventiliacijos angas? Šį dizaino elementą turi ir pigesni automobiliai, kaip pirmos kartos Volkswagen Polo, ir brangesni, kaip Alfa Romeo Montreal. Dizaineriai žaisdavo su formomis, išryškindami šias angas, bet jos turėjo praktinę paskirtį. Kodėl jos buvo reikalingos, o naujuose automobiliuose nėra sutinkamos?

Audi 100 C1. Ant galinio statramsčio matomos ryškios ventiliacijos angos. (Spurzem, Wikimedia (CC BY-SA 2.0 de)

Tos ventiliacijos angos ant galinių statramsčių nėra vienintelis išnykęs populiarus automobilių dizaino komponentas. Ar žinote, kas yra operos langai, kurie kadaise buvo populiarūs amerikietiškuose automobiliuose? O kodėl daug amerikietiškų automobilių anksčiau turėjo medieną imituojančią apdailą?

Minėtas Alfa Romeo Montreal, labai gražus Marcello Gandini kūrinys, turi stilizuotas ventiliacijos angas – jos atlieka praktinę funkciją, bet kartu yra ir akį traukianti dizaino detalė:

Alfa Romeo Montreal. (Reinhold Möller, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kokias nors matomas ventiliacijos angas galinėje kėbulo dalyje anksčiau turėjo daugelis automobilių. Štai Audi 50, kuris tapo pirmos kartos Volkswagen Polo pagrindu ir broliu dvyniu, turi išryškintas apvalias ventiliacijos angas galiniuose statramsčiuose:

Ta apvali anga ant galinio Audi 50 statramsčio nėra degalų bako papildymui – ji skirta ventiliacijai. (Sven Storbeck, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Anksčiau tokios ryškios ventiliacijos angos galiniuose statramsčiuose buvo labai madingas dizaino elementas. Kartais jos buvo pridengiamos plastikinėmis grotelėmis, kartais buvo maskuojamos kėbulo spalvos apdaila, kartais buvo tyčia išryškinamos, kad trauktų žvilgsnius. Iki aštuntojo dešimtmečio vidurio ventiliacijos angas galiniuose statramsčiuose turėjo didelė dalis naujų automobilių.

Ir ne be reikalo – taip tiesiog veikia salono vėdinimas. Juk pastatai su gera ventiliacija irgi turi angas oro paėmimui ir išmetimui. Jei norite automobilyje mėgautis grynu oru ir į veidą pučiančiu vėjeliu, įsijungiate ventiliatorių ir leidžiate jam siurbti orą iš lauko. Kadangi kėbulas negali prisipūsti kaip balionas, tas į saloną pumpuojamas oras turi pro kur nors išeiti. Geriausia jį pašalinti pro angas automobilio gale, sukuriant gerą oro srautą per visą salono ilgį – pro ventiliacijos angas priekyje tekantis oras gali tiesiai keliauti laukan. Be to, automobiliui važiuojant pirmyn už jo susidaro žemo slėgio zona, kuri padeda siurbti orą per saloną.

1978-ųjų Jaguar XJ-S. Ventiliacijos anga matoma už galinio šoninio stiklo (Charles01, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taigi, tos angos ant galiniuose automobilių statramsčiuose buvo būtinos efektyviam salono vėdinimui. Ir dėl gaivos bei komforto, ir dėl nemalonių kvapų pašalinimo – patys save pažįstate. Jos reikalingos ir siekiant išvengti nemalonių slėgio šuolių salone, kurie susidarytų uždarant duris.

Uždarydami dureles ar bagažinės dangtį jūs staigiu judesiu į automobilio vidų pastumiate nemažai oro. „Vienoms durims užsidarius, atsidaro kitos“, yra pasakęs telefono išradėjas Alexanderis Grahamas Bellas. Jis neturėjo omenyje automobilių, bet jei kėbule nebūtų ventiliacijos angų, staigus slėgio šuolis kažkam uždarius duris galėtų sukelti problemų. Ypač automobilyje likusiems žmonėms – jie tai pajustų ausyse. Ventiliacijos angos užtikrina, kad salone staigių slėgio šuolių nebus.

Tačiau aštuntajame-devintajame dešimtmetyje tų ryškių ventiliacijos angų ant galinių automobilių statramsčių nebeliko. Ventiliacija, žinoma, tebėra svarbi, tai kur jos dingo?

1984-ųjų Audi Quattro Sport. Ventiliacijos angos visame gražume. (Audi nuotrauka)

Tos ventiliacijos angos buvo tokios ryškios, nes gamintojams nebuvo, kur jų paslėpti, todėl joms reikėjo suteikti gražią formą. Kai automobiliai gavo didelius plastikinius bamperius, angas buvo galima pakišti po jais. Tai suteikė ir galimybę jas uždaryti laisvai plazdančiomis žaliuzėmis, kurios atsiveria, kai jų reikia, bet įprastai išlaiko salono sandarumą. Po bamperiais paslėptos ir žaliuzėmis pridengtos ventiliacijos angos neįsileidžia vandens į kėbulo ertmes kai automobilis yra plaunamas, neturi įtakos dizainui. Šį sprendimą automobilių dizaineriai tikriausiai būtų priėmę anksčiau, bet bamperiai anksčiau buvo kur kas mažesni.

Tiesa, kai kurie gamintojai išlaikė ryškias ventiliacijos angas net kai galėjo jas paslėpti po bamperiais. Buvo dizainerių, kuriems jos tiesiog buvo gražios. Ir buvo automobilių, kuriems jos tiko.

Renault Fuego Turbo – per visą kėbulo ilgį besitęsiančios grotelės daugiausia yra dekoratyvios. (Furtivoman, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Didelę įtaką automobilių dizainui daro mada ir saugumo reikalavimai. Gamintojai aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose ėmė ieškoti aptakesnių, švaresnių formų. Todėl ventiliacijos angos jau kurį laiką yra slepiamos.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia