Motociklas yra puiki transporto priemonė, suteikianti daug džiaugsmo entuziastams. Du ratai, burzgiantis variklis ir laisvės pojūtis – tikrai verta išbandyti. Tačiau kodėl būtent du ratai? Kodėl ne vikšrai? Toks klausimas kilo paryžiečiui J. Lehaître, kuris sukūrė dėmesį labai traukusį vikšrinį motociklą.
Bekelei skirti motociklai jau egzistuoja ir yra labai pajėgūs. Sėkmingiausios Dakaro ralio markės titulas tikrai atitektų ne automobilių, o motociklų gamintojui. Tačiau noras išrasti kažką ypatingo pastūmėjo J. Lehaitre sukurti šį įdomų vikšrinį motociklą.
Deja, bet informacijos apie J. Lehaître išradimą turime nedaug. Yra žinoma, kad iki 1940 metų Lehaître sukūrė kelias vikšrinio motociklo versijas. Pirmoji pasiekė tik 30 km/h greitį ir buvo gana sunki. Kai kurie Lehaître vikšriniai motociklai turėjo ir papildomus ratus, skirtus stabilumui išlaikyti (kaip vaikiško dviračio), tačiau kitose versijoje jų jau nebuvo matyti. Lehaître motociklai greičiausiai naudojo Chaise vieno cilindro variklį.
Lehaître savo išradimą demonstruodavo gatvėse susirinkusiems žmonėms, taip pat dalyvavo parodose. Panašu, kad buvo svarstoma motociklą gaminti. Na, bent jau spauda kalbėjo apie jo pritaikymą karyboje.
1938 metais apie J. Lehaître motociklą parašė Modern Mechanix žurnalas. Trumpame straipsnyje, vėlgi, informacijos buvo nedaug. Moto-Chenille (tiesiog Vikšrinis Motociklas), pasirodo, buvo kuriamas galvojant ir apie karybą. Vikšrai, kaip teigė išradėjas, žymiai palengvina važiavimą į įkalnes, leidžia įveikti ir dideles bekelės kliūtis. Kitaip tariant, vikšrinis motociklas pravažumu lenkia paprastą. Tačiau Moto-Chenille ratiniams konkurentams stipriai nusileido greičiu – maksimalus vikšrinio motociklo greitis siekė tik apie 40 km/h.
Modern Mechanix, beje, įsivaizdavo šį motociklą su kulkosvaidžiu. Lakią vaizduotę turintys žurnalistai manė, kad Moto-Chenille itin praverstų kariams ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip ginklas. Vikšrinis motociklas netgi buvo vaizduojamas žurnalo viršelyje.
Tačiau kariuomenės šis išradimas nesudomino. Kam reikalingas lėtas ir nepatogus vikšrinis motociklas, kuris dar yra ir toks sunkus, kad išlaikyti lygsvarą yra labai sudėtinga? O kur dar degalų sąnaudų ir sudėtingo mechanizmo priežiūros bei remonto klausimai. Taigi, Moto-Chenille buvo pasmerktas likti tik dėmesį traukiančiu žaislu, o ne rimta transporto priemone.
Beje, daugeliui pamačius nuotraukas kyla klausimas – kaip šis motociklas atlieka posūkius? Na, jis turi įprastą motociklo vairą, kuris pastumia vikšrą į vieną ar kitą pusę. Taigi, kaip galite įsivaizduoti, Moto-Chenille buvo siaubingai nemanevringas – apsisukimui jam reikėjo labai daug erdvės.
Taip pat skaitykite:
10 įdomių faktų apie motociklus;
Motociklų karietų lenktynės – keista pramoga ar sporto šaka?
Prinoth Trooper – vikšrinė mašina, kuri atokiose vietovėse pakeičia sunkvežimius ir visureigius;
Šis vikšrinis visureigis turi net 1500 ag.