Kodėl visureigiai dažniau pasižymi rėmine konstrukcija?

Kadaise visi automobiliai turėjo atskirus rėmus ir kėbulus. Taip tiesiog anksčiau konstruoti automobiliai – kėbulas būdavo tiesiog užkeliamas ant rėmo, kuris atliko skeleto vaidmenį. Dabar absoliuti dauguma lengvųjų automobilių pasižymi vadinamąja kėbuline konstrukcija ir tik kai kurie bekelei pritaikyti visureigiai turi atskirus rėmus.

Daug visureigių turi išorėje kabinamus atsarginius ratus – ar žinote, kodėl? O kodėl keturdurių kabrioletų beveik nėra?

Rėmas – tai bazė, platforma, prie kurios tvirtinami pagrindiniai automobilio mazgai, tokie kaip variklis, transmisija, pakaba. Kėbulas šiame kontekste dažniausiai yra metalinė dėžė su durelėmis, langais ir salonu. Ilgą laiką dauguma automobilių turėjo atskirus rėmus. Mažesni automobilių gamintojai, įskaitant tokius kaip Rolls-Royce, net negamino kėbulų. Jie pasirūpindavo rėmu, varikliu ir kitais mechaniniais komponentais, o tuomet kėbulų gamintojas pagal kliento norus sukurdavo tą ant viršaus montuojamą dėžę. Patys pirmieji kėbulų gamintojai buvo persikvalifikavę karietų meistrai, nors to persikvalifikavimo tiek ir tereikėjo.

Pirmasis sėkmingas bandymas sukurti integruotą kėbulo ir rėmo konstrukciją buvo 1922-ųjų Lancia Lambda, bet buvo pagaminta vos tūkstantis tokių automobilių. Be to, nors Lambda rėmas ir kėbulas buvo integruoti, ne atskiri, tai buvo labiau karkasinė, o ne tikra kėbulinė konstrukcija. Viršutinė Lambda dalis neatliko struktūrinio vaidmens – nupjovus stogą šis automobilis nebūtų praradęs standumo.

1930 metais JAV kompanijos Budd Company inžinierius Josephas Ledwinka sukūrė kėbulą su visiškai integruotu rėmu. Šią technologiją įsigijo Citroën ir panaudojo ją savo ypatingai inovatyviame Traction Avant. Šis automobilis buvo gaminamas nuo 1934 iki 1956 metų (su pertrauka dėl Antrojo pasaulinio karo) ir įtvirtino vientiso kėbulo konstrukcijos privalumus.

Aišku, automobiliai su atskirais rėmais gaminti ir vėliau, bet kasmet vis daugiau modelių pasižymėjo kėbuline konstrukcija. Ir ne šiaip sau – ji turi daugybę privalumų.

Kėbulinės architektūros privalumai

Lancia siekė atsikratyti atskiro rėmo, nes tradicinė sumuštinio konstrukcija, kurioje rėmas yra duonos riekė, o kėbulas – saliami dešra, lemia žymiai didesnį svorį. Kai du sunkūs daiktai pakeičiami vienu, galima atsikratyti net ir kelių šimtų kilogramų. Lancia ieškojo lengvumo, nes norėjo geriau pasirodyti automobilių sporte. Bet mažesnis svoris padeda sumažinti ir degalų sąnaudas, tausoja važiuoklės mazgus ir suteikia daug kitų privalumų.

Tuo tarpu Citroën norėjo sumažinti ne tik svorį, bet ir gamybos kaštus. Kėbulinė konstrukcija taupo metalą ir supaprastina gamybos procesą (ypač Traction Avant laikais), todėl yra pigesnė. Tiesiog dėlionė turi mažiau detalių.

Be to, tas atskiras rėmas yra ne tik sunkus, bet ir didelis – tai yra viena iš priežasčių, kodėl anksčiau automobiliai buvo tokie aukšti (kita priežastis – skrybėlės). Atsisakius atskiro rėmo automobiliai tapo žemesni ir aptakesni, o salonai – erdvesni. Traction Avant buvo vienas pirmųjų masinės gamybos automobilių be laiptelių – jam jų nereikia, nes jis yra gana žemas.

Visi šie kėbulinės konstrukcijos privalumai svarbūs ir šiems laikams. Pigesnė ir paprastesnė gamyba, mažesnis svoris, erdvesnis salonas. Be to, kėbulinė konstrukcija padeda formuoti saugumo zonas. Tačiau automobiliai su atskiru rėmu neišnyko.

Kodėl visureigiai dar turi atskirus rėmus?

Kai kurie šiuolaikiniai automobiliai turi atskirus rėmus. Pavyzdžiui, Toyota Land Cruiser, Jeep Wrangler, Mercedes-Benz G-Klasse, Suzuki Jimny, Ineos Grenadier, Ford Bronco – šių automobilių kėbulai turi atskirus rėmus. Ir visi jie yra visureigiai, gerai paruošti nuotykiams bekelėje.

Daug bekelės mėgėjų jums pasakys, kad nors rėminė konstrukcija yra didesnė, sunkesnė, brangesnė, blogina automobilio aptakumą ir saugumą, visureigių atveju ji turi privalumų.

Rėminė konstrukcija yra stipresnė. Daužantis per kopas, duobes ir akmenis tai tikrai svarbu. Kadangi tas rėmas yra labai stiprus, prie jo galima tvirtinti ir daug masyvesnes važiuoklės dalis. Pavyzdžiui, dideles ašis, didžiulius sunkius ratus. Papildomą svorį ir apkrovas atskiras rėmas atlaiko lengviau, nes tai – didelės plieninės sijos.

Atskiras automobilio rėmas yra gana lengvai pasiekiamas remontui ir modifikacijoms. Tai yra stipriausia automobilio dalis, jo stuburas, ir jo ilgai ieškoti nereikia. Bekelės mėgėjai kartais ir visą rėmą pakeičia. Modifikuoti ar suvirinti kėbulinę konstrukciją yra sudėtingiau. Aišku, didelę ir sunkią gervę galima montuoti ir prie kėbulinės konstrukcijos automobilio, bet atskiras rėmas ją priims su didesniu svetingumu. Sunkvežimiai turi atskirus rėmus, nes jie stipresni.

Beje, įdomu ir tai, kad visureigių mėgėjai teigia, kad bekelėje atskiras rėmas suteikia patogumo, nes važiuoklės patiriami smūgiai ne taip perduodami į saloną.

Rėminės konstrukcijos automobiliai po truputį nyksta. Štai net nuo 2019 metų gaminamas Land Rover Defender jau turi įprastą kėbulinę konstrukciją, nors jo pirmtakai turėjo atskirus rėmus. Taip yra dėl to, kad dabartinės technologijos leidžia pasiekti puikias pravažumo savybes neatsisakant kėbulinės konstrukcijos privalumų. Naujasis Defender bekelės testuose pasirodo puikiai, nors turi integruotą kėbulą. Daugelis žmonių savo visureigiais vis tiek toli nuo kelio nenuklysta ir džiaugiasi, kad jų automobiliai sunaudoja mažiau degalų, yra saugesni, lengvesni ir erdvesni.