Autobusai, kaip ir lengvieji automobiliai, nuolat tobulėja, tačiau didelių pokyčių jų dizaine kurį laiką nematome. Visiškai naujas autobusas savo išvaizda nedaug kuo skiriasi nuo to, kuris buvo pagamintas 20 amžiaus pabaigoje. Tačiau Volvo 1995 buvo numatę kiek kitokią autobusų ir sunkvežimių raidos kryptį.
Autobusų gamintojas Volvo Bussar (Volvo Buses) ir automobilių gamintojas Volvo Cars yra visiškai atskiros kompanijos. Taip, istoriškai jos abi priklausė didžiajai Volvo grupei (Aktiebolaget Volvo), bet automobilių gamintojas 1999 metais nuo jos buvo atkabintas ir parduotas Ford. Dabar Volvo Cars priklauso kinų Geely, o Volvo autobusai vis dar veikia kaip Volvo grupės dalis.
Prieš atsiskiriant šioms kompanijoms, Volvo lengvųjų automobilių ir autobusų bei sunkvežimių vystymas Volvo korporacijoje vyko greta. 1992 metais Volvo pristatė Environmental Concept Car – koncepcinį automobilį, skirtą parodyti aplinkai draugiško transporto vystymosi kryptis. O 1995 metais atėjo laikas kažką panašaus parodyti ir autobusų ir sunkvežimių rinkai.
1995 metais Volvo pristatė du konceptus – sunkvežimį Environmental Concept Truck (ECT) ir autobusą Environmental Concept Bus (ECB). Tai nebuvo muliažai – tai buvo unikalūs važiuojantys prototipai, kompanijai kainavę milijonus.
Koncepcinis žemagrindis autobusas Volvo ECB turi unikalų, daugiausia iš aliuminio pagamintą kėbulą. Pagrindinę jo konstrukciją sudaro standus karkasas, kuris tarsi lenktyninio automobilio saugumo lankai apsaugotų keleivius avarijos atveju. Sėdynės yra pritvirtintos prie to rėmo, o apsivertimo atveju autobuso grindyse atsivertų avarinis išėjimas. Įprastai iš ant šono apvirtusio autobuso evakuojamasi per stoglangius, bet ECB lubos yra pilnos technologijų.
Volvo ECB vairuotojo vieta yra centre – tai leidžia susiaurinti autobuso priekį, suteikiant jam aptakesnę formą. Šoninių veidrodėlių Volvo ECB neturi (beje, ar žinote, kodėl sunkvežimių ir autobusų veidrodėliai skiriasi?) – juos pakeitė kameros. Žinoma, kamerų sistemos turi savų trūkumų, bet Volvo tiesiog tobulino mašinos aerodinamiką, kad ji sunaudotų mažiau degalų. Dėmesys aptakumui pastebimas ir gale – galiniai ECB ratai yra uždengti.
Galbūt stebina tai, kad koncepcinis sunkvežimis Volvo ECT atrodo kitaip nei autobusas – ECB kabina nebuvo tiesiog sumontuota ant sunkvežimio kėbulo. Volvo ECT turi dvivietę kabiną ir vairuotojo vieta nėra centre. Taip yra dėl to, kad sunkvežimiams kartais reikia dviejų žmonių ekipažo. Kartais gali tekti paimti keleivį ar darbuotoją, kuris turi parodyti kelią klaidžioje logistikos bazėje. Apskritai, vienvietė mašina būtų labai ribota.
Volvo ECT irgi neturi šoninių veidrodėlių ir pasižymi gerai apgalvota aerodinamika. ECT ir ECB turi praktiškai identišką jėgainę, kuri buvo naudojama koncepciniame lengvajame automobilyje Volvo ECC.
Volvo ECT ir ECB naudoja hibridinę dujų turbininio ir elektrinio variklių jėgainę. Turbininis variklis yra galingas ir kompaktiškas. Didžioji ECT ir ECB jėgainių dalis buvo paslėpta šių koncepcinių mašinų lubose, kad grindys būtų kuo žemesnės. Tai svarbu ir autobuso keleiviams, ir kroviniams, ir sunkvežimio vairuotojui – įlipti į ECT yra ne ką sunkiau nei į kokį visureigį. Turint omenyje, kad ECT būtų dirbęs mieste, kur vairuotojui būtų tekę daug kartų įlipti ir išlipti, tai labai svarbu darbuotojų gerbūviui ir sveikatai.
Priešingai nei stūmokliniai varikliai, dujų turbininė jėgainė gali naudoti kone bet kokius degalus, skleidžia mažiau triukšmo ir vibracijų. Turbininis variklis šiuose prototipuose naudotas tik kaip generatorius, tiekiantis energiją elektriniam varikliui. ECT ir ECB neturi didelių ir sunkių baterijų, bet trumpus atstumus gali įveikti ir visiškai tyliai – Volvo teigė, kad tai naudinga miestuose, ypač naktį.
Volvo į ECT ir ECB diegė ir kitas inovacijas – pažangų LED apšvietimą, daug perdirbtų medžiagų, stabilumo kontrolės sistemas. Ir šie prototipai veikė!
1996 metais Volvo ECT ir ECB pasirodė garsioje TopGear laidoje. Vedėjas Tonyis Masonas teigė, kad ECB autobusas yra brangiausias jų kada nors išbandytas automobilis – jo teigimu, šis prototipas kainavo 15 milijonų svarų. Pasivažinėjęs trasoje, Masonas palygino ECB su Starship Enterprise erdvėlaivių iš „Žvaigždžių kelio“ („Star Trek“). Tiesa, Volvo inžinierius Kerstinas Sterneris tada kiek prigesino žmonių entuziazmą – šios mašinos buvo per brangios, kad taptų realybe.
Ir netapo, bet kelios technologijos ir dizaino detalės vėliau buvo pritaikytos Volvo serijinės gamybos mašinose. Volvo ECB autobusas ir ECT sunkvežimis išliko pažangaus dizaino pavyzdžiais – net sunku patikėti, kad šios mašinos buvo sukurtos 1995 metais! Dabar šie prototipai saugomi Volvo muziejuje Geteborge.
