Aerodinamika automobiliams yra labai svarbi. Aptakus automobilis lengviau skrodžia orą, todėl gali būti greitesnis, stabilesnis ir ekonomiškesnis. Tai kodėl tuomet galiniai ratai nėra slepiami po aptakais?
Automobilių ratai ir arkos visada buvo aerodinamiškai problemiška vieta. Automobilio formą galima koreguoti ieškant optimaliai aptakiausio silueto. Tačiau ratai privalo būti apvalūs ir visada greitai suksis, generuodami sūkurius.
Tas neišvengiamas tarpas tarp rato ir arkos inžinieriams yra nemažas galvosūkis, nes aplink automobilį tekantis oras nori čia apsigyventi. Tiksliau tariant, didėjant automobilio greičiui auga ir slėgis ratų arkose. Ir tai gali sukelti stabilumo problemų. Be to, patys ratlankiai kuria sūkurius – tai yra neišsprendžiamas besisukančios formos trūkumas.
Ratus būtų galima slėpti kėbulo viduje ir tai buvo bandoma padaryti ne kartą. Dymaxion buvo toks radikalios aerodinamikos projektas, o Schlörwagen apskritai priminė vandens lašą (ašarą, jei esate poetas). Kiek labiau kasdieniškas bandymas buvo Ursaab prototipas, turėjęs kėbule paslėptus ratus, ir SAAB 92, kurio ratai irgi buvo šiek tiek pridengti.
Paslėpti priekinius ratus po atpakais yra pakankamai sudėtinga, nes jie privalo turėti vietos sukiotis į šalis – juk jie yra vairuojami. Norint juos paslėpti reikia, kad kėbulas būtų žymiai platesnis už ašis su ratais. Be to, tokioje uždaroje arkoje gali kauptis sniegas, kuris gali nebeleisti vairuoti automobilį. Būtent dėl grėsmės, kad sniegas sutrukdys ratams sukiotis į šalis, SAAB inžinieriai ir atsisakė uždarų arkų.
Tačiau galiniams ratams reikia mažiau vietos – juk jie nėra vairuojami. Taigi, juos būtų galima paslėpti uždarose arkose. Istorinių tokio dizaino pavyzdžių yra labai daug.
Štai Tatra 77, pirmasis aerodinamiškas serijinės gamybos automobilis pasaulyje, turėjo uždaras arkas:
Citroën DS, vienas iš gražiausių visų laikų automobilių, irgi slėpė savo galinius ratus. Šis automobilio kūrėjai taip pat daug dėmesio skyrė aerodinamikai:
Yra ir ne tokių senų pavyzdžių. Štai McLaren 2012 metais pagal užsakymą sukūrė vienetinį X-1. Šis neįtikėtino dizaino automobilis gimė, nes vienas McLaren gerbėjas norėjo superautomobilio, kuriuo galėtų važiuoti į operą:
Uždarų galinių arkų pavyzdžius būtų galima vardinti labai ilgai. Tiesą sakant, šį aerodinaminio dizaino bruožą naudojo ne tik įvairūs lengvieji automobiliai, bet ir kai kurie autobusai bei nameliai ant ratų. Atrodo, kad dabar, kai į mūsų garažus vis užtikrinčiau žengia elektromobiliai, dengtos galinės arkos turėjo tapti labai populiarios. Bet netapo ir greičiausiai netaps.
Jei manote, kad tai yra susiję su rato keitimu, klystate. Inžinieriai lengvai išsprendžia šį klausimą. Štai kaip lengvai galima prieiti prie minėto McLaren X-1 galinio rato:
Tai kodėl galiniai automobilių ratai neslepiami uždarose arkose? Yra kelios priežastys.
Visų pirma, uždaros arkos didina automobilio plotį. Tai nebūtinai yra didelis trūkumas, bet gamintojai turi apie tai galvoti. Juk jei neatsargus vairuotojas prisilies prie bortelio, jis apgadins ne lengvai pakeičiamą ar suremontuojamą ratlankį, o brangų aptaką. Be to, papildomos vietos reikia ir to aptako tvirtinimo/pakėlimo mechanizmui, todėl uždarų arkų įrengimas yra didesnis automobilio architektūros pasikeitimas nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikėtų papildomų saugumo bandymų, kad gamintojas būtų užtikrintas, kad avarijos metu (ar tiesiog pasiekus didesnį greitį) toks aptakas nenuskries šalin.
Ratlankiai vizualiai yra svarbi automobilio dizaino dalis. Vienas paprasčiausių būdų atnaujinti automobilio išvaizdą yra ratlankių keitimas. Uždaros arkos pašalina šią svarbią automobilio dizaino dalį.
Oras arkose iš tikrųjų yra reikalingas – jis aušina stabdžius. Uždaros arkos neišvengiamai apsunkina šią užduotį. Žinoma, įmanoma sukurti ventiliacijos angas ar įrengti papildomus aerodinaminius komponentus, kurie nukreiptų oro srautą link galinių stabdžių diskų. Tačiau lyginant su įprastomis atviromis ratų arkomis, nauji stabdžių aušinimo sprendimai yra sudėtingas inžinerinis galvosūkis.
Jau minėjome sniegą. Taip, galinėse arkose jis nėra toks pavojingas, nes čia nėra vairo mechanizmo, kurį sniegas galėtų užblokuoti. Tačiau uždaros arkos vis tiek renka purvą. Čia šokinėjantys akmenukai greičiau apgadintų ratlankius. Visa tai, kartu su jau minėta tikimybe parkuojant apgadinti aptakus, yra papildomas rūpestis savininkui.
Galiausiai, uždarų ratų arkų privalumai nėra tokie dideli. Taip, jų dėka įmanoma pagerinti automobilio aerodinamiką, bet viso automobilio kontekste tokie laimėjimai nėra dideli. Šiais laikais labai panašius rezultatus galima pasiekti pasitelkus naują ratlankių dizainą bei ventiliacijos angas arkose. Tikėtina, kad ateityje matysime dar ne vieną automobilį su uždaromis galinėmis ratų arkomis, tačiau tai greičiau bus estetinis dizaino sprendimas, o ne bandymas optimizuoti automobilio aerodinamiką.
.JPG){kind=link}