Galima ilgai ginčytis, ar apsimoka pirkti naujus automobilius. Žmonės, kurie sau tai gali leisti, pastebi tik privalumus. Visiškai naujas automobilis yra patikimesnis, turi garantiją ir tą nuostabų naujo automobilio kvapą salone. Tačiau ar tikrai galima nusipirkti visiškai naują automobilį su nuline rida? Iš tikrųjų tai yra beveik neįmanoma.
Tikriausiai galvojate – kaip gali būti neįmanoma nusipirkti visiškai naują, dar nevažiavusį automobilį? Tačiau jokios paslapties čia nėra. Jei nueitumėte į bet kurį automobilių saloną, visos jame stovinčios mašinos turėtų bent kelių dešimčių kilometrų ridą – kai kurios būtų pravažiavusios 13, kitos – galbūt 20 ar daugiau kilometrų. Kodėl?
Viskas labai paprasta – tereikia pažiūrėti kaip automobiliai patenka į salonus. Naujas automobilis savo eiga iš gamyklos nuvažiuoja į saugojimo aikštelę, iš kurios vėliau yra pakraunamas į traukinį ar sunkvežimį, kuriuo išrieda link naujojo savo savininko. Kartais tas savininkas gyvena visai kitame žemyne, todėl automobilis dar turi būti pakraunamas ir į krovininį laivą, o po to į kokį nors kitą sunkvežimį ar traukinį. Galiausiai, automobilis dar turi pasiekti ir saloną. Ši kelionės dalis neužtrunka, tačiau kartais automobilius gabenantis sunkvežimis negali sustoti labai arti salono patalpų, todėl dar gali prisidėti keli šimtai metrų. Per visas šias trumpas atkarpas gali susidaryti ir keliolika kilometrų, kuriuos ir pastebėsite naujo automobilio odometre.
Tačiau nemanykite, kad automobilį atsiėmę tiesiai iš gamyklos išvystumėte magiškus nulius. Kokybės patikros metu automobilio variklis turi būti užvedamas. Kai kurie gamintojai naujus automobilius išbando ant vadinamojo „riedančio kelio“, kiti – jais apvažiuoja ratą bandymų aikštelėje. Tikslas yra vienas – įsitikinti, kad viskas veikia taip, kaip ir turi veikti, kad salone nesigirdi jokių pašalinių garsų ir viskas yra tinkamai sureguliuota. Po šio trumpo bandymo automobilis iškeliauja į saugojimo aikštelę ar logistikos centrą. Visgi, šansų gauti automobilį su nuline rida yra, tačiau reikės pasistengti.
Jei tikrai norite automobilio su nuline rida, greičiausiai teks pirkti Volkswagen automobilį ir jį atsiimti tiesiai iš gamyklos Volfsburge. Ten gamykla yra taip automatizuota, kad automobiliai praktiškai niekada niekur nevažiuoja iki to momento, kai turi būti pakrauti ant autovežio. Kitaip tariant, jei atsiimsite automobilį tiesiai iš gamyklos, jo rida bus labai arti nulio.
Taip yra todėl, kad šviežias, ką tik pagamintas volkswagenas autonominių robotų pagalba keliauja į ypatingą sandėlį – 60 metrų aukščio stiklinį bokštą. Šis statinys padeda kompanijai sutaupyti vietos, nes nėra reikalingos didžiulės aikštelės. Ką tik pagamintas automobilis į bokštą nukeliauja praktiškai be žmogaus įsikišimo – jis atvažiuoja ant robotizuoto padėklo, yra pakeliamas bokšto centre esančio keltuvo ir padedamas į kompiuterio parinktą vietą. Taigi, toks automobilis turėtų mažiausią įmanomą ridą, kokios tik galite tikėtis.
Aišku, Volkswagen čia tik pavyzdys – kai kurie kiti gamintojai taip pat gali pasiūlyti nulinės ar beveik nulinės ridos automobilių. Tai nulemia automatizuotas gamybos procesas. Tačiau iš tikrųjų naujų automobilių pirkėjai į ridą net nesižvalgo – keli kilometrai tikrai nieko nereiškia. Tiesą sakant, gal net norėtųsi, kad automobilis turėtų kelioliką patirties kilometrų – tai parodytų, kad jis gamykloje buvo išbandytas. Juk tai nesunaikina to nuostabaus naujo automobilio kvapo (kuris, beje, gali būti žalingas sveikatai) ir džiaugsmo, kai iš salono išvažiuoji savo naujutėlaite mašina.
Taip pat skaitykite:
Kam turime būti dėkingi už Fiat Multipla dizainą? Ar šis žmogus buvo atleistas?
Kas nutiktų, jei savo automobiliu temptume didesnį svorį, nei leidžia gamintojas?
Kodėl visureigiai anksčiau atsarginį ratą vežiodavosi kėbulo išorėje?
Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?
Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?
